Protestai prieš ACTA nusirito per visą Europą

Dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį visoje Europoje dalyvavo mitinguose prieš tarptautinį susitarimą dėl kovos su piratavimu internete, kuris, kaip baiminamasi, gali suvaržyti laisvę nemokamai atsisiųsti filmus bei muziką ir paskatinti sekimą internetu.

Daugiau kaip 25 tūkst. demonstrantų nepabūgę šalčio Vokietijos miestų gatvėse protestavo prieš Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA).

Apie 200 žmonių susirinko Londone netoli stambių bendrovių, kurioms priklauso teisės į išleidžiamą intelektinę nuosavybę, biurų.

Prieš šį susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti teisinę intelektinės nuosavybės apsaugos bazę, Bulgarijos sostinėje Sofijoje protestavo 4 tūkst. žmonių.

Dar tūkstančiai - daugiausia jaunimo - dalyvavo demonstracijose kituose sniego ir šalčio kaustomuose Europos miestuose, tarp jų - Vilniuje, Varšuvoje, Prahoje, Bukarešte, Paryžiuje, Briuselyje ir Dubline.

„Nebesijaučiame saugūs. Internetas buvo viena iš nedaugelio vietų, kur galėjome veikti laisvai“, - sakė 26 metų programuotoja Monica Tepelus (Monika Tepelus), drauge su maždaug 300 bendraminčių protestavusi Bukarešte.

Rytų Europoje nepritarimas ACTA yra itin stiprus ir greitai plinta. Protestuotojai šią sutartį lygina su visuotiniu sekimu, kurį vykdė buvę komunistiniai režimai. Filmų ir muzikos atsisiuntimas taip pat yra populiarus daugelio jaunų Rytų Europos gyventojų būdas gauti nemokamų pramogų.

„Stop ACTA!“ - skelbė vienas transparantas demonstracijoje Berlyno centre, kurioje dalyvavo 2 tūkst. protestuotojų. Oro temperatūra Vokietijos sostinėje tuo metu buvo 10 laipsnių šalčio.

Aštuonių valstybių, tarp jų - Japonijos ir JAV, vyriausybės spalio mėnesį pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama pažaboti autoriaus teisių saugomų kūrinių ir prekės ženklų vagystes. Tas pasirašymas vadinamas žingsniu įgyvendinant ACTA.

Tuo tarpu protestuotojai nuogąstauja, kad už nemokamą filmų ir muzikos atsisiuntimą gali būti skiriamos kalėjimo bausmės, jeigu šalių parlamentai ratifikuos ACTA. Jie taip pat baiminasi, kad keitimasis medžiaga internete gali tapti nusikaltimu, ir sako, kad šis susitarimas sudarys sąlygas masiniam sekimui.

Varšuvoje maždaug 500 protestuotojų laikė plakatus su užrašais „Ne ACTA“, „Šalin cenzūrą“ ir „Laisvas internetas“.

Įstatymo projekto šalininkai primygtinai teigia, kad susitarimas nekeičia jau galiojančių įstatymų, o tik gina autorių teises, nes piratavimo internete atvejų daugėja.

Iki šiol dokumentą pasirašė 22 Europos Sąjungos šalys, tarp jų Britanija, bet jo vis dar neratifikavo Europos Parlamentas. Diskusijos dėl jo turi vykti birželį.

Penktadienį Vokietija paskelbė, jog atideda ACTA pasirašymą, kad galėtų surengti „papildomas diskusijas“.

Slaptas eurobiurokratų susitarimas?

Šeštadienio demonstraciją Londone parėmė „Open Rights Group“, Britanijos nekomercinė organizacija, kuri siekia informacijos sklaidos internete laisvės ir atvirai prieštarauja šiam įstatymo projektui.

„Open Rights Group“ vykdomasis direktorius Jimas Killockas (Džimas Kilokas) pareiškė, jog Vokietijos atidėjusios pasirašymą, pozicija rodo, kad derybas dėl šio susitarimo „slaptai“ vedė Europos pareigūnai-biurokratai.

„Trys Europos šalys dabar nagrinėja galimybę atsisakyti pasirašyti (susitarimą), sakė jis interviu Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC. - Tai rodo, kad politikai tik dabar iš tikrųjų pradėjo jį nagrinėti. Ir staiga visiems sutartiems dalykams iškilo pavojus“.

Lenkija, Čekija ir Slovakija anksčiau taip pat pareiškė, kad atideda ACTA pasirašymą, spaudžiant visuomenei, visų pirma, jaunuoliams.

„Ginčas šiandien vyksta dėl to, kad ACTA prieštarauja demokratijos principams, - teigia J.Killockas. -Dokumentas kruopščiai neišnagrinėtas, jis nustato pavojingus apribojimus, kurie gali virsti cenzūra internete, galimybe blokuoti vartotojus ir daryti spaudimą (interneto paslaugų teikėjams), verčiant vykdyti autorių teisių priežiūrą“.

Net žurnalas „Economist“

Judėjimą prieš ACTA priėmimą taip pat plačiai remia programišių grupuotės „Anonymous“ nariai, kurie prisiėmė atsakomybę už įsilaužimą į daugelį ministerijų ir žinybų tinklalapių, tarp jų į Lenkijos ministro pirmininko puslapius.

Britanijos piratų partijos lyderis Lozas Kaye’as (Lozas Kajas), kalbėdamas mitinge Londone, atmetė prielaidas, kad „Anonymous“, kurios nariai daro internete neteisėtus veiksmus, pareikšta parama pakenks kovai su ACTA.

„Mes gi matome, kad ištisos minios žmonių išeina į gatves visoje Europoje“, - pareiškė jis BBC.

Net žurnalas „Economist“, kuri jau vargu ar galima pavadinti radikaliu, apibūdino šį įstatymo projektą kaip galimai „drakonišką“.

Britanijos žinyba, susijusi su intelektinės nuosavybės klausimais, pareiškė, kad ACTA neturi įvesti naujų taisyklių interneto vartotojams.

Britanijos verslo, inovacijų ir kvalifikacijos viceministrė, baronienė Wilcox (Vilkoks) pareiškė BBC: „Britanijai buvo svarbu būti tarp pasirašiusiųjų ACTA, nes jis nustato tarptautinius kovos su didelio masto (intelektinės nuosavybės) pažeidimais reikalavimus įvedant bendrus efektyvesnio tarptautinio bendradarbiavimo kontrolės reikalavimus“.

„Per derybas mes nuolat primygtinai reikalavome laikytis didesnio atvirumo principų, nes mes manėme, kad tai padėtų visuomenei geriau suvokti susitariamo esmę“, - sakoma jos pareiškime.