Priimdamas Nobelio taikos premiją B.Obama gynė karą

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį priimdamas Nobelio taikos premiją gynė teisingo karo motyvą.

Apdovanojimą jis priėmė praėjus vos devynioms dienoms nuo sprendimo siųsti į karą Afganistane papildomai 30 tūkst. amerikiečių. JAV vadovas žadėjo šią prestižinę premiją panaudoti tam, kad būtų "pasiektas pasaulis toks, koks turėtų būti".

B.Obama yra pirmasis per 90 metų pareigas einantis ir trečiasis per visą istoriją JAV prezidentas, apdovanotas šia taikos premija, - kai kas sako per anksti. Jis ir jo žmona Michelle ketvirtadienį dalyvavo Norvegijos sostinėje vykusios pompastiškos Nobelio premijos teikimo ceremonijos renginiuose.

B.Obama pasakė kalbą, kuri iš tikrųjų buvo traktatas apie karo panaudojimą ir prevenciją. Didžiąją dalį kalbos jis parašė pats, o visas kalbos tekstas, apie 4000 žodžių, buvo beveik dvigubai ilgesnis už jo prisaikdinimo JAV prezidentu kalbą.

"Aš žiūriu į pasaulį tokį, koks jis yra", - kalbėjo B.Obama, neketindamas atsisakyti savo šalies vykdomo ar vadovaujamo karo, sakydamas esąs įpareigotas saugoti ir ginti Jungtines Valstijas.

"Nesmurtinis judėjimas nebūtų sustabdęs Hitlerio armijų. Derybomis negalima įtikinti "al Qaeda" lyderius sudėti ginklus, - aiškino jis. - Pasakymas, kad jėgos kartais reikia, nėra raginimas būti ciniškais, o istorijos, žmogaus netobulumo ir suvokimo ribų pripažinimas".

JAV prezidentas išdėstė aplinkybes, kuriomis karas yra pateisinamas - savigyna, pagalba užpultai valstybei, humanitarinis pagrindas, kai, pavyzdžiui, civilius žudo jų pačių vyriausybė, ar kai kyla grėsmė, jog pilietinis karas gali apimti visą regioną.

"Tikėjimo, kad taika yra trokštama, retai kada užtenka, kad ji būtų pasiekta", - sakė B.Obama.

Kalbėdamas apie karo kainą jis priminė savo sprendimą papildyti amerikiečių kontingentą Afganistane, kur "kai kurie (kariai) žudys, kai kurie žus".

"Nesvarbu, kuo jis bebūtų pateisintas, karas žada žmogiškąją tragediją", - sakė jis.

Savo kalboje B.Obama taip pat paminėjo alternatyvas smurtui, pabrėždamas diplomatinių pastangų ir griežtų sankcijų svarbą tokioms šalims kaip Iranas ar Šiaurės Korėja, kurios nepaiso tarptautinių reikalavimų nutraukti vykdomas branduolines programas, arba tokioms valstybėms kaip Sudanas, Kongas ar Birma (Mianmaras), kurios žiauriai elgiasi su savo piliečiais.