Prieš V.Putiną nusistačiusios jėgos pasiekė kryžkelę

Neseniai susikūręs Rusijos opozicijos judėjimas turės greitai subręsti, jeigu tikisi susivienyti dėl platesnių bendrų tikslų, užuot vien reiškęs pasipiktinimą dėl Vladimiro Putino grįžimo į Kremlių, teigia analitikai.

Margas aljansas, susikūręs per masinius protestus prieš klastojimų aptemdytus parlamento rinkimus pernai gruodį, tebėra atribotas nuo Rusijos politinės sistemos ir neturi akivaizdaus lyderio, koks buvo Borisas Jelcinas, stojęs prieš mėginimą surengti perversmą 1991 metais.

Vieninteliai šį judėjimą vienijantys veiksniai yra viltis pamatyti „Rusiją be Putino“ ir nepasitenkinimas perspektyvomis, jog ištisa karta gali užaugti vadovaujant žmogui, iškilusiam iš sovietinio KGB ir įtvirtinusiam faktinį vienpartinį valdymą.

Tačiau kiti rinkimai, kurie galėtų sutelkti opoziciją, Rusijoje vyks tik po kelerių metų, o opozicijos atribojimas nuo įtakingų postų reiškia, kad ji veikiausiai pradės byrėti, taip ir nepasiekusi jokių reikšmingų laimėjimų.

„Protestų judėjimas nėra šešėlinė vyriausybė ir šiuo metu nėra pajėgus perimti valdžią. Nėra jokio ilgalaikio plano, vieningos politikos programos arba ekonomikos strategijos, - sakoma Europos užsienio ryšių tarybos ataskaitoje. - Tačiau opozicija išliks, nors dabar ji galimai priklausys nuo Putino daromų klaidų, kad galėtų išsiveržti į priekį.“

Kai kurie dabartiniai demonstrantų lyderiai sako, kad jų tolesnių veiksmų kryptį gali lemti tai, kaip valdžia reaguos į protestus po rinkimų, planuojamus surengti Maskvoje šią savaitę.

„Manau, ateitį spręs ne (prezidento rinkimų sekmadienis), o pirmadienis“, - sakė populiarus detektyvinių romanų rašytojas ir protestų lyderis Borisas Akuninas.

„Jeigu valdžia pademonstruos santūrumą (protestuotojų atžvilgiu), reikalai pakryps vienaip, jeigu ne - visiškai kitaip, - aiškino jis. - Jeigu režimas pasirinks aštrios konfrontacijos kelią..., opozicija įgis naujų, radikalesnių lyderių.“

V.Putinas triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus, užsitikrindamas šešerių metų kadenciją, nors opozicija tvirtina, kad balsavimą temdė dideli pažeidimai.

Šiuo metu bene iškiliausias iš Rusijos opoziciją vienijančių veikėjų - korupciją smerkiantis tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas - charizmatiškas 35 metų karingo būdo teisininkas.

Korupcijos temdomą valdančiąją V.Putino partiją A.Navalnas vadina sukčių ir vagių partija, o ši frazė tapo kasdiene naujosios opozicijos mantra.

Šis aktyvistas palaiko sumanymą įkurti Maskvos centre nuolatinę protestuotojų stovyklą, panašią į veikusią per 2004 metų Oranžinę revoliuciją Ukrainoje, kol V.Putinas atsistatydins.

Jis paragino surengti milijono aktyvistų eitynes prie V.Putino biuro, jeigu vyriausybė nepaskelbs naujų rinkimų pagal labiau demokratiškas taisykles.

„Visi, kurie to norėtų, gali taikiai iš lėtai judėti Maniežo aikštės (prie Kremliaus) link po susitikimo Puškino aikštėje“, - A.Navalny šeštadienį rašė savo svetainėje socialiniame tinkle „Twitter“, turėdamas omenyje pagrindinį mitingą, organizuojamą opozicijos pirmadienio vakarą.

B.Akuninas ir atsargesni Kremliaus kritikai šiam sumanymui nepritaria, tačiau A.Navalnas pagal populiarumą pradeda įgyti žvaigždės statusą tarp kai kurių jaunųjų internautų.

Šio opozicijos judėjimo iškilimas sukėlė nerimą tarp tų, kurie už savo karjerą turi būti dėkingi V.Putinui, teigia analitikai.

„Politinei sistemai reikia pokyčių, tačiau Putinas ir jo aplinkos žmonės bijo tai daryti“, - mano Maskvoje veikiančio Strateginių tyrimų instituto ekspertas Aleksandras Konovalovas.

„Putino pasitraukimas reikštų didelio skaičiaus jo aplinkos žmonių pasitraukimą, o nei vienas iš jų nenori trauktis“, - pastebėjo jis.

Tačiau kai kurie analitikai sako, kad pagrindinė grėsmė Rusijai - ne politinis smurtas, o vis labiau politika besidominčios vidurinės klasės, kurią kaustanti valdžios baimė nuolat silpnėja, ilgalaikis atribojimas nuo sprendimų priėmimo.

„Rusai pradeda suvokti savo galią būdami piliečiai, o ne vien elgdamiesi kaip pavaldiniai, - nurodė Londone įsikūręs institutas “Chatham House„. - Nauja protestų banga sovietinės eros provincijų pramonės miestuose, kurstoma socialinio ir ekonominio nepasitenkinimo, yra neišvengiama.“