Prezidento debatuose N. Sarkozy aiškinosi dėl teisinių problemų

Dešiniųjų stovyklos pirminiai rinkimai laikomi svarbiausiu mūšiu kovoje dėl prezidento posto, nes juos laimėsiančiam politikui prognozuojama pergalė ir 2017-aisiais vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose.

Buvęs prezidentas N. Sarkozy, kuris varžybose dėl teisės tapti dešiniojo sparno kandidatu atsilieka nuo ekspremjero Alaino Juppe (Aleno Žiupė), debatų metu buvo remiamas prie sienos dėl virtinės tyrimų, kuriuose jis figūruoja.

„Po 37 metų politikoje aš vis dar neturiu teistumo“, – sakė N. Sarkozy.

Buvęs valstybės vadovas pabrėžė, kad yra persekiojamas tyrėjų, „šmeižiamas“ per atliekamus tyrimus dėl prekybos poveikiu ir įtariamo neteisėto jo nesėkme pasibaigusios 2012 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo.

„Nejau manote, kad dalyvaučiau šioje kampanijoje, jei kažkas slėgtų mano sąžinę?“ – klausė akivaizdžiai įpykęs N. Sarkozy.

Ketvirtadienio debatai buvo pirmoji iš trijų numatytų žodinių akistatų tarp visų septynių dešiniojo sparno pretendentų, kurie varžysis kitą mėnesį vyksiančiuose pirminiuose rinkimuose.

Neįvykusios permainos

Buvęs eksprezidento Respublikonų partijos lyderis Jeanas-Francois Cope (Žanas Fransua Kopė) sakė tikintis, kad N. Sarkozy imsis reformų, kai 2007-aisiais atėjo į valdžią, žadėdamas supurtyti nusistovėjusią tvarką.

„Prieš dešimtmetį aš ir milijonai prancūzų tikėjomės permainų, kurias Nicolas Sarkozy siūlė mūsų šaliai“, – sakė J.-F. Cope.

„Šios permainos, deja, taip ir neįvyko“, – sakė jis ir kaltino N. Sarkozy sunkių sprendimų vengimu.

61-erių metų N. Sarkozy savo ruožtu tvirtino, kad jo veiksmų laisvę varžė „rimčiausia nuo 1929 metų pasaulinė (ekonomikos) krizė“. Jis taip pat žadėjo „tvirtą ir energingą“ vadovavimą, jei grįš į valdžią po penkerius metus trukusio socialistų prezidento valdymo.

Terorizmas ir imigracija yra vienos svarbiausių rinkimų kampanijos temų po virtinės džihadistų atakų, kurios per praėjusius dvejus metus nusinešė 238 žmonių gyvybes.

Politikas, laimėsiantis lapkričio 20–27 dienomis dviem etapais vyksiančius Respublikonų partijos pirminius rinkimus, prezidento rinkimuose turėtų susigrumti su kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen).