Prasideda „svarbiausia pasaulyje konferencija“

Į Kopenhagą pirmadienį renkasi 192 valstybių delegatai, turintys nustatyti naują veiksmų kovoje su klimato atšilimu planą.

BBC rašo, kad dalis mokslininkų šią konferenciją apibūdina kaip svarbiausią, kokią yra matęs pasaulis.

Saugumas Danijos sostinėje sustiprintas - organizatoriai laukia 15 tūkst. delegatų, tarp kurių bus 100 pasaulio valstybių vadovų. Pokalbiai vyks artimiausias dvi savaites.

Susirinkimo išvakarėse Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis klimato derybininkas Yvo de Boeris BBC teigė, kad svarbu tai, jog daugelis valstybių dar prieš susitikimus prabilo apie numatomus savo įsipareigojimus.

„Niekada per 17 metų derantis dėl klimato tiek daug skirtingų šalių nebuvo paskelbusios tiek pareiškimų. Tai beprecedentis atvejis“, - kalbėjo jis.

Y. de Boeris teigė, kad pateikta pasiūlymų dėl aplinkai draugiškų technologijų finansavimo skurdžiose šalyse ir į priekį juda pokalbiai dėl sipraus anglies dvideginio emisijų karpymo ilgajam laikotarpiui (iki 2050 metų).

Pastarąja iš šalių, pasisiūliusių sumažinti emisijas, tapo Pietų Afrikos Respublika (PAR), pirmą kartą konkrečiai apibrėžusi tokį tikslą. Susitikimo išvakarėse ji pranešė sieksianti per artimiausią dešimtmetį emisijų augimą sumažinti trečdaliu - tai rodiklis, į kurį turtingesnės šalys žada atsižvelgti skirstydamos fondus ir technologinę pagalbą.

BBC užsakytos apklausos duomenimis, tarp pasaulio gyventojų auga susirūpinimas dėl klimato kaitos. 64 proc. apklaustųjų teigė, kad tai yra labai rimta problema. Palyginti su 1998 metų apklausa, tokių asmenų padaugėjo 20 proc.

Derybos Kopenhagoje prasideda pirmadienį. Tarp dalyvių bus JAV vadovas Barackas Obama, britų premjeras Gordonas Brownas, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Indijos premjeras Manmohanas Singhas.

Pagrindiniai diskusijų klausimai bus:

• Šiltnamio dujų emisijų mažinimas, ypač išsivysčiusiose šalyse;
• Finansinė parama prie klimato iššūkių prisitaikiančioms besivystančioms valstybėms;
• Emisijų prekybos schema, skirta pabaigti pasaulio miškų destrukciją iki 2030 metų.

Y. de Boeris teigė  manantis, kad „tai, ką išvysime gimstant Kopenhagoje, bus sprendimų paketas, apibrėžiantis ilgalaikius tikslus“.

„Pirmiausia, ką turtingos šalys darys, kad sumažintų savo emisijas. Antra, ką didžiosios besivystančios šalys darys, kad apribotų savo emisijų augimą, ir trečia, iš kur atsiras finansai, kurie leis besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato pokyčių“, - aiškino jis.

BBC korespondentas Kopenhagoje Rogeris Harrabinas sako, kad tokiu optimizmu tryjšta ne visi derybininkai.

Anot jo, kai kurių salose esančių mažų valstybių, jautrių klimato pokyčiams, atstovai bijo, kad tarptautiniai lūkesčiai tokie aukšti, jog lyderiai pritars bet kokiam susitarimui.