Prancūzų saugumo ekspertas: M. Le Pen išrinkimas reikštų ES pabaigą

„Aš nežinau, kas jis toks, o tie keli dalykai, kuriuos žinau, yra pakankamai trikdantys. Kalbu apie jo elgesį, apie tai, kaip jis valdo visuomenę, savo verslą, apie jo nesugebėjimą susitvarkyti su iššūkiais nepametant šalto proto ir gebėjimų veikti, apie jo visiškai pragmatišką požiūrį į santykius su valstybėmis“, – interviu BNS penktadienį sakė „sniego susitikime“ dalyvavęs Tarptautinio strateginių studijų centro vadovas.

Jis pabrėžė, kad santykių su Rusija klausimas nėra svarbiausias Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijoje ir ragino nesibaiminti vieno iš pagrindinio kandidatų į šias pareigas Francois Fillono (Fransua Fijono) požiūrio į santykių su Rusija šiltinimą.

Tačiau ekspertas perspėjo, kad kraštutinių dešiniųjų kandidatės Marine Le Pen (Marin Le Pen) išrinkimas Prancūzijos prezidente reikštų Europos Sąjungos pabaigą.

– Kiek Rusija yra svarbi Prancūzijos rinkimų kampanijai?

– Iki pernai lapkričio būčiau pasakęs, kad Rusijos klausimas buvo svarbus Prancūzijoje dėl Nacionalinio fronto ir Rusijos kaip pinigų šaltinio šiai partijai. Bet Jungtinių Valstijų prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą svarbesni klausimai Prancūzijai tapo, kas yra ponas Trumpas, kokią politiką jis vykdys kaip JAV prezidentas ir kokie bus jo santykių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu padariniai. Mes neturime atsakymų į šiuos klausimus.

Keista, kad iki šiol žmonės mano, jog pagrindinis klausimas Prancūzijos užsienio politikoje yra mūsų ir Rusijos santykiai. Tai netiesa. Pagrindinis klausimas čia yra – kokie bus Prancūzijos ir Vokietijos santykiai? Šis klausimas yra dažnai ir garsiai keliamas, o nuomonės tarp kandidatų šiuo klausimu skiriasi.

Prancūzai turi įprotį elgtis savaip. Ir jeigu amerikiečiai pasirinko populizmą išsirinkę D.Trumpą, jeigu britai pasirinko populizmą nubalsavę už „Brexit“, tai dar nereiškia, kad prancūzai pasirinks populizmą.

– Bet jie gali?

– Taip, žinoma. Prieš metus aš būčiau stipriai nerimavęs, kad Nacionalinio fronto kandidatė Marine Le Pen laimės rinkimus. Žinoma, yra galimybių, kad tai nutiks, bet ji kur kas mažesnė nei prieš metus? Ką daro M.Le Pen? Pirmiausia ji bando gauti pinigų iš rusų, o kitą dieną ji keliauja į „Trump tower“. Kaip tai veikia prancūzų visuomenę? Nekaip, nes prancūzams yra labai svarbus jų suverenitetas ir nepriklausomybė.

– O kaip jūs manote, ar santykių su Rusija atkūrimas taps vienu pagrindinių klausimų, kai bus išrinktas naujasis Prancūzijos prezidentas?

– Aš manau, kad pagrindinis klausimas Prancūzijoje bus santykiai su Amerika.

– Kodėl?

– Nes JAV yra kur kas svarbesnė šalis nei Rusija. Rusija yra trikdanti, destabilizuojanti. Mes, kaip ir vokiečiai, nerimaujame dėl galimų kibernetinių atakų per šiais metais vyksiančius rinkimus. Rusija yra šalis, kuri turi Ispanijos dydžio bendrąjį vidaus produktą, o gynybai skiria tiek pat, kaip ir Prancūzija. Rusija yra pavojinga savo kaimynams, bet santykiai su JAV, kuri yra pasaulinė superjėga, yra kur kas svarbesnis klausimas.

– Dauguma pagrindinių kandidatų į Prancūzijos prezidentus sako, kad santykius su Rusija reikia atkurti.

– Centro – kairiųjų kandidatas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) vakar pasakė, kad sankcijos turi tęstis, o konservatorių kandidatas Francois Fillonas labai gerai žino, kad pagrindinis Prancūzijos klausimas yra santykiai su Vokietija, antras tikslas – Europos Sąjunga, trečias tikslas – NATO, o ketvirta tampa Rusija kartu su Artimaisiais Rytais.

Žinoma, F.Fillonas yra už gerus santykius su Rusija, bet jis nėra kaip M.Le Pen. Jis nepadarys kitų dalykų priklausomais nuo Prancūzijos ir Rusijos ryšių.

– Baltijos šalių analitikai sako, kad santykių su Rusija atkūrimas dar kartą sustiprintų precedentą, jog tarptautinė bendruomenė gali atleisti Maskvai už jos neteisėtus karinius veiksmus. Ar sutinkate su tokiu požiūriu?

– Visiškai sutinku. Perkrovimas visiškai nesuveikė po Rusijos ir Gruzijos karo. Alberto Einšteino beprotybės apibrėžimas yra bandyti daryti tą patį dar ir dar kartą, tikintis gauti skirtingų rezultatų. To nelinkėčiau.

Taip, dialogas, diplomatija, yra svarbu. Tą pabrėžia ir F.Fillonas, ir E.Macronas. Bet išskyrus ideologiškai tam pasišventusius žmones, kaip Nacionalinis frontas ar „AfD“ Vokietijoje, daugiau perkrovimo šalininkų nelabai ir rasite.