Prancūzijos profsąjungos neketina pasiduoti artėjant galutiniam balsavimui dėl pensijų reformos

Prancūzijos profsąjungos penktadienį tęs streikus, taip pat paragino protestuoti dar dvi dienas, priartėjus galutiniam balsavimui Senate dėl prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozy) siūlomos nepopuliarios pensijų sistemos reformos.

Demonstruodamos ryžtą tęsti kovą netgi patvirtinus šį įstatymą, šešios pagrindinės Prancūzijos profesinės sąjungos ketvirtadienio vakarą paragino surengti septintą ir aštuntą protestų prieš pensijų reformą dienas spalio 28-ąją ir lapkričio 6-ąją.

"Vyriausybei tenka visa atsakomybė dėl tolesnių protestų, atsižvelgiant į jos užsispyrimą, nesugebėjimą įsiklausyti ir pakartotines provokacijas", - sakoma bendrame profsąjungų pranešime, paskelbtame kitą dieną po Paryžiuje vykusių derybų.

Vyriausybė pasinaudojo specialia procedūra, kad pagreitintų reformos įstatymo svarstymus Senate, o galutinis balsavimas turėtų vykti vėliau penktadienį. Tuo tarpu N.Sarkozy patiria vis didesnį spaudimą nutraukti užsitęsusius nesutarimus su profsąjungomis.

Prezidentui tenka spręsti ne vien sutrikusio susisiekimo problemą, bet ir galvoti, kaip nutraukti jau 11 dienų trunkančius streikus naftos perdirbimo įmonėse bei degalų bazių blokadas. Šie protestai išsekino beveik ketvirtadalio šalyje veikiančių degalinių atsargas ir pradeda pastebimai veikti antrąją didžiausią Europoje ekonomiką.

Penktadienio rytą policija nutraukė netoli Paryžiaus veikiančios bendrovei "Total" priklausančios Granpiuji naftos perdirbimo įmonės blokadą, pranešė profsąjunga CGT.

Praėjus 18 mėnesių nuo visuotinių rinkimų prezidento populiarumui nusmukus beveik iki rekordinio lygio, N.Sarkozy pažadėjo įvykdyti šią reformą ir teigia, kad tik ji gali padėti suvaldyti didėjantį pensijų biudžeto deficitą bei išsaugoti Prancūzijai labai svarbų AAA skolinimosi reitingą.

N.Sarkozy nori, kad kuo greičiau būtų priimtas įstatymas, pagal kurį anksčiausias išėjimo į pensiją amžius bus pavėlintas nuo 60 iki 62 metų, o visa pensija būtų mokama ne nuo 65, o nuo 67 metų. Tikimasi, kad patvirtinus šį teisės aktą, protestuotojų įkarštis sumažės.

Tačiau netgi prezidentui pasiuntus policiją nutraukti visų Prancūzijos degalų bazių blokados, streikuojantys darbininkai yra pasiryžę tęsti akcijas prieš gyvybiškai svarbius ekonomikos sektorius, tokius kaip degalų tiekimo ir transporto.

Ketvirtadienį 2 790 ir šalyje veikiančių 12,5 tūkst. degalinių buvo pristigusios degalų, o didžiausias Prancūzijoje jūrinis naftos terminalas, esantis netoli pietinio miesto Marselio, blokuojamas jau kelias savaites ir netiekia žaliavos naftos perdirbimo įmonėms.

Profsąjungos tikisi, kad tūkstančių studentų ir privataus sektorių darbuotojų įsijungimas į protestus gali padėti pasiekti proveržį ir priversti vyriausybę grįžti prie derybų stalo.

Dauguma ankstesnių protestų buvo taikūs, išskyrus smurto proveržius pietrytiniame Liono mieste ir Paryžiaus priemiestyje Nantere, kur jaunuoliai ketvirtadienį vėl susirėmė su policija.

Šią savaitę vykusiuose protestuose dalyvavo mažiausiai milijonas žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių