Prancūzijos parlamentas balsuos dėl griežto kovos su terorizmu įstatymo

Tačiau šios teisės akto kritikai tvirtina, kad jis išplės policijos galias ir dėl to nukentės pilietinės laisvės.

Nuo 2015 metų Prancūziją sukrėtė virtinė kruvinų teroro išpuolių, o vos prieš dvi dienas pietiniame Marselio uostamiestyje peiliu ginkluotas įtariamas islamistas nužudė dvi jaunas moteris.

Vidaus reikalų ministras Gerard'as Collombas (Žeraras Kolombas) gina naująjį teisės aktą ir sako, kad jis bus „ilgalaikis atsakas į ilgalaikę grėsmę“. Tačiau įstatymo projektą aršiai kritikuoja kairiojo sparno stovykla ir žmogaus teisių gynėjai.

„Pykstame, nes tai yra nepaprastoji padėtis, tapsianti nuolatine ir suvaržysianti mūsų laisves“, – praėjusią savaitę sakė valstybinės įstaigos – Nacionalinio patariamojo komiteto žmogaus teisių klausimais – vadovė Christine Lazerges (Kristin Lazeržė).

Teisės aktas, pakeisiantis įstatymą dėl nepaprastosios padėties, kuri buvo įvesta po 2015 metų lapkritį Paryžiuje įvykdytų teroristinių atakų, įsigalios lapkričio 1 dieną, jei jam pritars abeji parlamento rūmai.

Žemieji parlamento rūmai dėl teisės akto projekto balsuos antradienį. Šis įstatymas suteiks valdžios institucijoms teisę be išankstinio teismo leidimo taikyti žmonėms namų areštą, nurodyti atlikti kratas ir uždrausti rengti viešus susibūrimus.

Nepaprastoji padėtis turėjo būti laikina, tačiau ji net šešis kartus buvo pratęsta, siekiant užtikrinti saugumą per didelio masto sporto ir kultūros renginius, taip pat per šįmet vykusius prezidento ir parlamento rinkimus.

Sekmadienį Marselyje peiliu ginkluotas užpuolikas pagrindinėje traukinių stotyje mirtinai sužalojo dvi moteris. Vyrą, šaukusį „Allahu Akbar“ („Dievas visų didesnis“), nušovė patruliavę kariai. Nuo 2015 metų sausio džihadistai Prancūzijoje nužudė jau 241 žmogų, rodo naujienų agentūros AFP turimi duomenys.

G.Collombas praėjusį mėnesį sakė, kad šįmet pareigūnai sužlugdė 12 džihadistų planuotų atakų.

Šalyje tvyrant baimei dėl islamistų smurto, nepaprastosios padėties pratęsimas nesulaukė didžiulio visuomenės pasipriešinimo. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad didesnė dalis prancūzų palaiko permainas.

„Naikinamos pilietinės teisės“

Neseniai viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Odoxa“ atlikta apklausa parodė, kad maždaug 57 proc. prancūzų palaiko minėtą įstatymo projektą, o 89 proc. mano, kad jis užtikrins didesnį saugumą. Tuo tarpu 62 proc. mano, kad jis suvaržys piliečių teises.

Naujojo teisės akto kritikų stovyklai faktiškai priklauso tik kairiojo sparno politikai ir žmogaus teisių aktyvistai. Tačiau ir JT ekspertai praėjusią savaitę laiške Prancūzijos vyriausybei išsakė savo nepritarimą parengtam įstatymo projektui.

„Palaipsniui naikinamos mūsų pilietinės teisės“, – praėjusią savaitę sakė parlamentaras Alexis Corbiere'as (Aleksis Korbjeras) iš kraštutinių kairiųjų partijos „Nepalaužtoji Prancūzija“ (La France Insoumise).

Kai kurie įstatymų leidėjai iš dešiniosios Respublikonų partijos, taip pat ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), savo ruožtu tvirtina, kad įstatymo projektas yra nepakankamai griežtas.

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), kurio centristinės pakraipos partija turi tvirtą daugumą parlamente, žadėjo, kad liepą Senato patvirtintas teisės aktas bus persvarstytas 2020 metais.