- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos įstatymų leidėjai antradienį balsuos dėl naujo griežto kovos su terorizmu įstatymo, turinčio sudaryti galimybes atšaukti dvejus metus šalyje galiojančią nepaprastąją padėtį.
Tačiau šios teisės akto kritikai tvirtina, kad jis išplės policijos galias ir dėl to nukentės pilietinės laisvės.
Nuo 2015 metų Prancūziją sukrėtė virtinė kruvinų teroro išpuolių, o vos prieš dvi dienas pietiniame Marselio uostamiestyje peiliu ginkluotas įtariamas islamistas nužudė dvi jaunas moteris.
Vidaus reikalų ministras Gerard'as Collombas (Žeraras Kolombas) gina naująjį teisės aktą ir sako, kad jis bus „ilgalaikis atsakas į ilgalaikę grėsmę“. Tačiau įstatymo projektą aršiai kritikuoja kairiojo sparno stovykla ir žmogaus teisių gynėjai.
„Pykstame, nes tai yra nepaprastoji padėtis, tapsianti nuolatine ir suvaržysianti mūsų laisves“, – praėjusią savaitę sakė valstybinės įstaigos – Nacionalinio patariamojo komiteto žmogaus teisių klausimais – vadovė Christine Lazerges (Kristin Lazeržė).
Teisės aktas, pakeisiantis įstatymą dėl nepaprastosios padėties, kuri buvo įvesta po 2015 metų lapkritį Paryžiuje įvykdytų teroristinių atakų, įsigalios lapkričio 1 dieną, jei jam pritars abeji parlamento rūmai.
Žemieji parlamento rūmai dėl teisės akto projekto balsuos antradienį. Šis įstatymas suteiks valdžios institucijoms teisę be išankstinio teismo leidimo taikyti žmonėms namų areštą, nurodyti atlikti kratas ir uždrausti rengti viešus susibūrimus.
Nepaprastoji padėtis turėjo būti laikina, tačiau ji net šešis kartus buvo pratęsta, siekiant užtikrinti saugumą per didelio masto sporto ir kultūros renginius, taip pat per šįmet vykusius prezidento ir parlamento rinkimus.
Sekmadienį Marselyje peiliu ginkluotas užpuolikas pagrindinėje traukinių stotyje mirtinai sužalojo dvi moteris. Vyrą, šaukusį „Allahu Akbar“ („Dievas visų didesnis“), nušovė patruliavę kariai. Nuo 2015 metų sausio džihadistai Prancūzijoje nužudė jau 241 žmogų, rodo naujienų agentūros AFP turimi duomenys.
G.Collombas praėjusį mėnesį sakė, kad šįmet pareigūnai sužlugdė 12 džihadistų planuotų atakų.
Šalyje tvyrant baimei dėl islamistų smurto, nepaprastosios padėties pratęsimas nesulaukė didžiulio visuomenės pasipriešinimo. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad didesnė dalis prancūzų palaiko permainas.
„Naikinamos pilietinės teisės“
Neseniai viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Odoxa“ atlikta apklausa parodė, kad maždaug 57 proc. prancūzų palaiko minėtą įstatymo projektą, o 89 proc. mano, kad jis užtikrins didesnį saugumą. Tuo tarpu 62 proc. mano, kad jis suvaržys piliečių teises.
Naujojo teisės akto kritikų stovyklai faktiškai priklauso tik kairiojo sparno politikai ir žmogaus teisių aktyvistai. Tačiau ir JT ekspertai praėjusią savaitę laiške Prancūzijos vyriausybei išsakė savo nepritarimą parengtam įstatymo projektui.
„Palaipsniui naikinamos mūsų pilietinės teisės“, – praėjusią savaitę sakė parlamentaras Alexis Corbiere'as (Aleksis Korbjeras) iš kraštutinių kairiųjų partijos „Nepalaužtoji Prancūzija“ (La France Insoumise).
Kai kurie įstatymų leidėjai iš dešiniosios Respublikonų partijos, taip pat ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), savo ruožtu tvirtina, kad įstatymo projektas yra nepakankamai griežtas.
Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), kurio centristinės pakraipos partija turi tvirtą daugumą parlamente, žadėjo, kad liepą Senato patvirtintas teisės aktas bus persvarstytas 2020 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaprio saloje prasideda G-7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas
Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Italijos Kaprio saloje susitiks aptarti naujas sankcijas Iranui, naujausiose jų derybose daugiausia dėmesio skiriant krizei Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Baltarusijos parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties5
Baltarusijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad šalis sustabdytų dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų. ...
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...