- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietija ir Prancūzija surėmė ietis dėl to, kuriai iš jų turėtų atitekti ekonomikos komisaro portfelis būsimoje Europos Komisijoje, o sprendimas šiuo klausimu pasiųs svarbią simbolinę žinią, kaip ateityje bus laikomasi euro zonos fiskalinių reikalavimų, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė EUobserver.
Paryžius yra nusitaikęs į šį portfelį ir norėtų, kad jis atitektų buvusiam finansų ministrui socialistui Pierre'ui Moscovici (Pjerui Moskovisiui).
Tačiau tai nepatinka Berlynui, kuris mano, kad šio svarbaus posto neturėtų užimti prancūzas, kurio šaliai sunkiai sekasi laikytis euro zonos fiskalinių taisyklių.
Prancūzijai, kurios ekonomika yra antra pagal dydį Europoje, jau buvo dukart pratęstas galutinis terminas sumažinti biudžeto deficitą žemiau 3 proc. bendrojo metinio vidaus produkto (BVP) ribos, kaip reikalauja ES fiskalinės taisyklės.
Kiek anksčiau šį mėnesį viename renginyje Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) sakė: „Prancūzija pateiks skaičius rudenį, Komisija juos išnagrinės ir jei jai kils abejonių dėl tų skaičių, tuomet tai bus reali problema“.
Vėliau jis nurodė, kad jo neigiamas nusistatymas „nesusijęs su ponu Moscovici“.
Visgi bendras W.Schaeuble ir Prancūzijos finansų ministro Michelio Sapino (Mišelio Sapeno) interviu laikraščiams „Handelsblatt“ ir „Les Echoes“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, puikiai atspindi jų nuomonių skirtumus.
Kalbėdamas apie tai, kam turėtų atitekti eurokomisaro postas, kurį neseniai paliko griežtos fiskalinės politikos šalininkas suomis Olli Rehnas (Olis Renas), W.Schaeuble sakė: „Tokio pobūdžio sprendimai yra labai opūs. Tokie sprendimai turi simbolinę reikšmę, turėtume į tai atsižvelgti“.
M.Sapinas savo ruožtu sakė, kad „Prancūzija pagrįstai turi svarbų postą Komisijoje“.
„Ekonomikos komisaro postas, mano nuomone, atitiktų Prancūzijos ekonominę galią ir jos sugebėjimą prisidėti prie gero ES institucijų darbo“, - aiškino jis.
Atmesdamas Berlyno argumentą, kad prancūzų eurokomisarui būtų sudėtinga būti reikliam dėl fiskalinių taisyklių laikymosi Prancūzijoje, M.Sapinas sakė, jog kai kas sako, kad Prancūzijai būtų „pavojinga“ gauti šį portfelį, nes jos komisaras siektų „būti dar labiau nepriekaištingas ir dar griežtesnis Prancūzijos atžvilgiu. Taigi tai galėtų nuraminti vokiečių viešąją nuomonę“.
Šis ginčas įsiplieskė tvyrant nuomonių skirtumams tarp šiaurinių ir pietinių ES valstybių narių dėl to, kaip turėtų būti interpretuojamos fiskalinės taisyklės.
Pavyzdžiui, Italija laikosi pozicijos, jog šios taisyklės turi būti sušvelnintos, kad būtų galima didinti viešąsias investicijas siekiant skatinti augimą. Prancūzija savo ruožtu teigia, kad su sunkumais susiduriančioms šalims turi būti skirta daugiau laiko sutvarkyti savo finansus.
Tuo tarpu Vokietija, kuriai teko pagrindinis vaidmuo euro zonai pastaruosius penkerius metus grumiantis su finansų krize, būgštauja, kad tokie žingsniai gali reikšti, jog šalys paprasčiausiai vengia imtis būtinų struktūrinių reformų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...
-
Kinija: Filipinų provokacijos lemia įtampą Pietų Kinijos jūroje
Kinija ketvirtadienį apkaltino Filipinus dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos tarp abiejų šalių karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. ...
-
Buvęs Vokietijos kancleris: Vakarai turi derėtis su V. Putinu
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė vis dar galintis įsivaizduoti, kad jo draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali pasitarnauti užbaigiant karą Ukrainoje. ...