Prancūzai niršta ant vyriausybės

"Atsistatydink, Manueli Vallsai!" – netikėtai sušuko viena moteris, kai premjeras ėjo iš pajūrio bulvaro, kuriame Mohamedas Lahouaiejas-Bouhlelis nukreipė sunkvežimį į švenčiančių žmonių minią ir mirtinai suvažinėjo 84 žmones. Skambėjo šūksniai "Žudikai!"

Įtampa Prancūzijoje po išpuolio Nicoje smarkiai išaugo; daugelis prancūzų mano, kad vyriausybės kova su terorizmu – neefektyvi.

Opozicijos partijos kaltina socialistų vyriausybę dėjus nepakankamaI pastangų, kad būtų užkirstas kelias jau trečiai didelei atakai Prancūzijoje per pastaruosius aštuoniolika mėnesių. Vyriausybė ginasi nuo kritikos, sakydama, kad jokie teroristo M.Lahouaiejo-Bouhlelio ryšiai su džihadistų tinklais nebuvo žinomi ir kad jis veikiausiai radikalizavosi visiškai neseniai.

Po to, kai Prancūziją sukrėtė pirmoji ataka prieš satyrinį laikraštį "Charlie Hebdo" ir žydų košerinio maisto parduotuvę, visuomenę buvo apėmęs vienybės ir patriotizmo jausmas.

Daugelis prancūzų tada kalbėjo, kad tos atakos jų neišgąsdins.

Po atakų Paryžiuje ir Nicoje prancūzai lieja pyktį ant vyriausybės, kuri nesugeba pažaboti ekstremistų siautėjimo.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio valdymo metais tūkstančiai policijos pareigūnų buvo atleisti iš tarnybos, tvirtino, esą "vyriausybė nedaro visko, kad užkirstų kelią išpuoliams".

Alainas Juppe, kitas įtakingas Respublikonų partijos narys ir N.Sarkozy konkurentas partijoje dėl kandidato į Prancūzijos prezidento postą, kalbėjo panašiai.

"Manau, kad jeigu visi įmanomi žingsniai iš vyriausybės pusės būtų padaryti, Nicos tragedijos nebūtų", – sakė jis.

Prancūzijos nacionalinio fronto (NF) lyderė Marine Le Pen paragino valdžią prisiimti atsakomybę už išpuolį Nicoje. Ji pakartojo, kad problemos, tokios kaip imigracija, apie kurias kalba NF, yra visiškai ignoruojamos.

M.Le Pen pridūrė, kad po atakos Nicoje iš pareigų turėtų trauktis bent jau vidaus reikalų ministras.

Christianas Estrosi, Nicos miesto meras ir N.Sarkozy šalininkas Respublikonų partijoje, taip pat kaltino vyriausybę aplaidžiu požiūriu į žmonių saugumą.

"Žmonės šiandien nejaučia jokios nacionalinės vienybės. Tai jau trečias kartas, kai susiduriame su tokiomis atakomis, ir vyriausybė nebegali toliau būti pasyvi", – kalbėjo meras.

Prancūzijos vyriausybė po atakos Nicoje pratęsė nepaprastosios padėties galiojimą visoje šalyje, tačiau ši saugumo užtikrinimo priemonė vertinama prieštaringai.

Kritikų teigimu, po Paryžiaus atakų įvesta nepaprastoji padėtis realiai galiojo tik kelios dienos po tų išpuolių. Būtent tuo metu vyko sulaikymai ir kratos. O tūkstančiai karių, dislokuotų Prancūzijos miestuose, anot kritikų, tėra kosmetinis veiksmas.

Vyriausybė atrėžė, kad kritika – nepagrįsta. Esą saugumo sustiprinimas ne tik leido sukurti papildomai 10 tūkst. darbo vietų policijoje bei saugumo tarnybose, bet ir užkirto kelią net šešiolikai teroro aktų šalyje per pastaruosius trejus metus.