Pradedami dėstyti baigiamieji argumentai A.B.Breiviko byloje

Kaltintojai ketvirtadienį pradėjo baigiamuosius argumentus Anderso Behringo Breiviko, kuris pernai liepą per du išpuolius Osle ir netoli jo nužudė 77 žmones, byloje ir turi paskelbti, ar siekia jam kalėjimo, ar uždaros psichiatrijos ligoninės.

Kaltintojai Inga Bejer Engh ir Sveinas Holdenas turėtų kalbėti kelias valandas.

„2011 metų liepos 22-oji buvo ir vis dar yra visos šalies trauma. Tūkstančiai žmonių tiesiogiai ar netiesiogiai buvo paveikti“, - Oslo apygardos teismui sakė I.Bejer Engh.

Praėjusių metu liepos 22 dieną A.B. Breivikas pirmiausiai susprogdino galingą bombą prie vyriausybės būstinės Oslo centre, kuri užmušė aštuonis žmones. Vėliau jis surengė žudynes netoli sostinės esančioje Utiojos saloje, kurioje veikė valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovykla.

Šioje saloje jis nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, o jauniausiai iš jo aukų buvo neseniai sukakę 14 metų.

33 metų A.B.Breivikas prisipažino įvykdęs abu išpuolius, tačiau nepripažįsta savo teisinės atsakomybės, sakydamas, kad šios atakos buvo „žiaurios, bet būtinos“, siekiant sustabdyti Darbo partijos „multikultūrinį eksperimentą“ ir „musulmonų invaziją“ į Norvegiją bei Europą.

I.Bejer Engh perspėjo, kad į daug svarbiausių šios bylos klausimų, tarp jų - į klausimą dėl to, kaip „pilietis tapo žudymo mašina“, tikriausiai nebus pateikta nukentėjusiesiems patenkinamų atsakymų.

„Man sunku rasti žodžių toms 80-čiai minučių, kurias jis praleido ... su vienu vieninteliu tikslu: nužudyti kaip galima daugiau žmonų“, - sakė I.Bejer Engh.

Pasak jos, A.B.Breivikas su savo neva tamplierių tinklo, pasirengusio vykdyti kitas atakas, vaizdavimais ne pakurstė baimę, o nupiešė „tragišką paveikslą“ jaunuolio, taip norinčio atrodyti svarbiu, kad išgalvoja kažkokį neegzistuojantį tinklą.

I.Bejer Engh priminė, kad „žuvusieji Utiojoje buvo daugiausia jaunuoliai“, kad 56 iš 69 aukų buvo jaunesnės nei 20 metų.

Balandžio 16 dieną prasidėjęs teismo procesas baigsis penktadienį, baigiamaisiais gynybos argumentais.

A.B.Breiviko psichikos būklė yra esminis klausimas per šios bylos nagrinėjimą, o anksčiau teismo nurodymu atliktų dviejų psichiatrijos ekspertizių išvados prieštarauja viena kitai.

Pats teisiamasis stengiasi įtikinti esantis sveiko proto, kad jo ideologija nebūtų laikoma vien pamišėlio kliedesiais.

Jeigu būtų pripažintas nepakaltinamu, A.B.Breivikas tikriausiai būtų pasiųstas gydyti į uždarą psichiatrijos kliniką, o kaltinamasis yra pareiškęs, kad toks „likimas būtų blogesnis nei mirtis“.

Jeigu A.B.Breivikas būtų pripažintas psichiškai sveiku, jam tikriausiai bus skirta griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė - 21 metai laisvės atėmimo. Tačiau šis nuosprendis gali būti neribotą laiką pratęstas, jeigu jis tebebus laikomas keliančiu grėsmę visuomenei.

Nuosprendį A.B.Breiviko byloje penkių teisėjų kolegija turėtų būti paskelbtas liepos 20 arba rugpjūčio 24 dieną.