Povandeninio laivo „Kursk“ katastrofos dešimtmetis atvėrė senas žaizdas

Dešimt metų nenumalšino baisiausios katastrofos Rusijos laivyno istorijoje aukų artimųjų skausmo. Bet kokie bandymai ieškoti atsakymų žlunga.

Neranda ramybės

Akmeninis kiras, išskleidęs sparnus ant granito plokštės Sankt Peterburgo Serafimovo kapinėse, – tai paminklas 118-ai Rusijos jūreivių, kuriuos su povandeniniu laivu "Kursk" 2000 m. rugsėjo 12 d. per pratybas pasiglemžė Barenco jūra.

Tarp pavardžių, iškaltų ant plokštės, yra ir Sergejus Dudka. Jo motina Sofija stengiasi lankyti kapines kiek įmanoma dažniau. Praėjo jau 10 metų, bet ji negali nurimti, nes iki šiol nepaskelbti asmenys, atsakingi už baisiausią katastrofą Rusijos laivyno istorijoje.

"Kursk" nuskendo dėl laivyno vadovybės aplaidumo, – tvirtino kai kurių žuvusių jūreivių artimųjų interesams atstovaujantis advokatas Borisas Kuznecovas. – Bet kai iškilo klausimas dėl teisinės atsakomybės, buvo priimtas politinis sprendimas nekreipti į tai dėmesio."

Nupirko tylėjimą

Laivyno vadovams pradėti tyrimai buvo nutraukti dar nesulaukus pirmųjų katastrofos metinių. Žuvusiųjų šeimos gavo po 720 tūkst. rublių (tuomečiu kursu – kiek mažiau nei 100 tūkst. litų) kompensacijų. Kremlių kritikuojantis laikraštis "Novaja Gazeta" rašė, kad tai buvo pirmas atvejis, kai valstybė už pinigus nusipirko artimųjų tylėjimą.

Bet kai kurie jų toliau ieško atsakymų į skaudžius klausimus. Romanas Kolesnikovas, žuvusio jūreivio Dmitrijaus Kolesnikovo tėvas, pateikė ieškinį Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus Teisių Teismui ir reikalavo atnaujinti tyrimą.

"Jis nuskendo"

Tiesioginė katastrofos priežastis mažai kam kelia abejonių. Valstybinės komisijos ataskaitoje teigiama, kad sprogimas įvyko dėl defekto vienoje torpedoje. Didžioji ataskaitos dalis įslaptinta. Kaip sugedusi torpeda atsidūrė laive, nežinoma.

2000 m. rugsėjį žurnalistai paklausė tuomečio Rusijos premjero Vladimiro Putino, kas nutiko povandeniniam laivui, o vyriausybės vadovas atsakė: "Jis nuskendo."

Bandė slėpti tragediją

Tragedija prasidėjo šeštadienio rytą, kai seismologai Barenco jūroje, į šiaurės rytus nuo Murmansko, užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Vieno moderniausių Rusijos povandeninių laivų K-141 "Kursk" paieškos buvo pradėtos tik po 12 valandų. Gelbėjimo operacija žlugo, nes nebuvo tinkamos įrangos.

Rusijos valdžia dvi paras tylėjo apie katastrofą, nežinioje laikė net įgulos artimuosius. Bijodama šnipinėjimo, Maskva iš pradžių atsisakė užsienio pagalbos ir tik po keleto dienų sutiko priimti Norvegijos ir Didžiosios Britanijos pagalbą. Nuskendęs laivas ir jūreivių kūnai buvo rasti 110 m gylyje. 2001 m. jie buvo ištraukti į paviršių.

"Nereikia pasiduoti"

"Nereikia pasiduoti" – šie žodžiai iškalti ant paminklo, skirto katastrofos aukoms. Juos parašė kapitonas leitenantas D.Kolsenikovas, atsidūręs spąstuose vienoje kajučių.

Tačiau jo tėvas pasidavė. Prispaustas finansinių sunkumų R.Kolesnikovas buvo priverstas atsiimti ieškinį iš Strasbūro teismo.

Minėjimo ceremonijos

Rusijos jūrų pajėgų laivai ketvirtadienį vėliavas nuleido iki pusės stiebo. Visoje šalyje vyko gedulingos ceremonijos, minint atominio povandeninio laivo "Kursk" nuskendimo 10-ąsias metines.

Atminimo ceremonijos vyko šiaurinėje Vidiajevo povandeninių laivų bazėje, kuri buvo pagrindinis atominio laivo "Kursk" uostas, taip pat kitose Rusijos karo laivyno bazėse ir miestuose.


Šiame straipsnyje: "Kursk" katastrofa

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių