Popiežius Pranciškus vadovavo Didžiojo penktadienio apeigoms

Tūkstančiai žvakes nešančių žmonių susirinko Romos Koliziejuje, norėdami pamatyti, kaip popiežius Pranciškus pirmąkart per savo pontifikatą vadovauja Didžiojo penktadienio apeigoms ir Kryžiaus kelio procesijai aplink šį senovinį amfiteatrą.

Pranciškus, kuris buvo išrinktas pontifiku kovo 13-ąją, sėdėjo po raudonu baldakimu ant Romos Palatino kalvos, kai tikinčiųjų atstovai iš viso pasaulio pakaitomis nešė sunkų medinį kryžių, primindami apie dieną, kurią, kaip tiki krikščionys, Jėzus buvo nukryžiuotas.

„Kai kada gali atrodyti, kad Dievas nereaguoja į blogį, kad jis tyli“, - sakė argentinietis popiežius, lėtai kalbėdamas itališkai liūdnu balsu, baigiantis vakaro pamaldoms.

„Ir vis dėlto Dievas yra prabilęs - jis atsakė, ir jo atsakymas yra Kristaus kryžius: žodis, kuris yra meilė, gailestingumas, atlaidumas. Jis taip pat atskleidžia nuosprendį - jog Dievas, mus teisdamas, mus myli“, - pridūrė Katalikų Bažnyčios vadovas.

„Krikščionys turi atsakyti į blogį gėriu“, - pridūrė jis, ragindamas saugotis „blogio, kuris toliau veikia mumyse ir aplink mus“.

Meditacijas, kurios skaitomos 14-oje Kryžiaus kelio stočių, kuriose primenamos paskutinės Jėzaus Kristaus gyvenimo valandos - pradedant Pontijaus Piloto sprendimu pasmerkti jį myriop, baigiant mirtimi ant kryžiaus ir palaidojimu uoloje iškirstame kape, šiemet parašė grupė jaunuolių iš Libano.

Nešamą medinį kryžių perdavinėjo viena grupė kitai - vienas žmogus buvo neįgaliojo vežimėlyje. Tarp kryžiaus nešėjų buvo atvykusių iš Italijos, Indijos, Kinijos, Nigerijos, Sirijos, Libano ir Brazilijos.

Kai kuriose iš meditacijų, kurių tekstus skaitė aktoriai, buvo užsimenama apie konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir to regiono žmonių kančias.

Vienoje meditacijoje Artimieji Rytai vadinami „kraštu, čaižomu neteisingumo ir smurto“.

Pranciškus gyrė tuos Libano krikščionis ir musulmonus, kurie mėgina taikiai sugyventi ir, anot pontifiko, tokiu būdu siunčia vilties žinią pasauliui.

Apeigų dalyviai meldėsi už išnaudojamus ir skriaudžiamus vaikus, pabėgėlius, benamius, taip pat religinio nepakantumo, karų, smurto, terorizmo, skurdo, neteisingumo ir priklausomybės nuo narkotikų aukas.

Taip pat skambėjo maldos prieš abortus ir eutanaziją.

Didysis penktadienis yra antroji iš keturių svarbių dienų krikščionių kalendoriuje, kurias vainikuoja Velykų sekmadienis - diena, žyminti Kristaus prisikėlimą.

Didįjį ketvirtadienį popiežius numazgojo ir pabučiavo kojas dvylikai kalinių, tarp jų dviem jaunoms moterims, viename Romos jaunimo kalėjime. Pirmą kartą Katalikų Bažnyčios vadovas nuplovė kojas moterims per šį tradicinį ritualą.

Po Velyknakčio pamaldų, Velykų sekmadienio rytą, pontifikas paskelbs savo pirmąjį pasveikinimą „Miestui ir pasauliui“ (Urbi et Orb) Vatikano Šv.Petro aikštėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių