Po perversmo Kirgizijai gresia skilimas (papildyta)

Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo oponentai perėmė kontrolę šalyje po kruvinų riaušių, o šios Centrinės Azijos šalies lyderis pabėgo iš sostinės.

Valstybė gali skilti

Kirgizijos opozicijos protestuotojai trečiadienio vakarą paskelbė per valstybinį radiją, jog jie suformavo vadinamąją liaudies pasitikėjimo vyriausybę, kuriai vadovaus buvusi užsienio reikalų ministrė Roza Otunbajeva.

Prieš tai Danijaro Usenovo vadovaujamas ministrų kabinetas atsistatydino. Šalies kariuomenė ir sienos apsaugos pajėgos perėjo į naujos vyriausybės pusę.

Vienas Biškeko tarptautinio oro uosto darbuotojas sakė naujienų agentūrai AFP, kad 60 metų K.Bakijevas išskrido iš sostinės mažu lėktuvu, kai jo politiniai priešininkai įsitvirtino svarbiausiose šalies institucijose.

K.Bakijevas išskrido į pietinį Ošo miestą, paklusdamas pagrindinių ministerijų ir jo paties apsaugininkų reikalavimas. Pranešama, kad jis telkia šalininkus ir ketina susigrąžinti valdžią. Liaudies pasitikėjimo vyriausybės vadovė R.Otunbajeva neatmetė galimybės, kad valstybė gali skilti į dvi dalis.

Parengs naują konstituciją

Opozicijos lyderis Temiras Sarijevas sakė Kirgizijos radijui, kad premjeras Danijaras Usenovas pasirašė savo atsistatydinimo raštą.

R.Otunbajeva paleido parlamentą ir Centrinę rinkimų komisiją. Politikė pažadėjo, kad naujoji šalies vadovybė greitai normalizuos padėtį.

"Dabar valdžia liaudies pasitikėjimo vyriausybės rankose. Buvo paskirti atsakingi žmonės, kurie jau dirba normalizuojant padėtį, - sakė ji per valstybinį radiją. - Vyriausybė veiks pusę metų, per tą laiką turi būti priimta nauja Kirgizijos konstitucija, pakeistas rinkimų kodeksas, politinių partijų, mitingų ir eitynių įstatymai."

Aukų skaičius auga

Per trečiadienį vykusias nuožmias riaušes Biškeke ir kituose miestuose, kurios peraugo į šalies masto sukilimą prieš K.Bakijevą, žuvo daugiau nei 70 žmonių, 530 buvo sužeisti.

Šalį apėmus neramumams, opozicija užėmė nacionalinę televiziją. Prokuratūros ir vyriausybės pastatai buvo padegti, taip pat pranešama, kad vidaus reikalų ministras sunkiai sužeistas.

Riaušės vainikavo stiprėjusius protestus šioje Centrinės Azijos šalyje, per kuriuos opozicija reikalavo K.Bakijevo atsistatydinimo, kaltindama jo vyriausybę žmogaus teisių pažeidimais, autoritarizmu ir netinkamu ekonomikos valdymu.

Nors valdžia buvo trumpam sulaikiusi tris įtakingiausius opozicijos veikėjus ir paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį, maištininkai greitai perėmė kai kurių svarbiausių valdžios svertų kontrolę.

Siautėja plėšikautojai

Neramumai sostinėje kilo kitą dieną po to, kai daugiau nei tūkstantis protestuotojų prasiveržė pro milicijos užtvaras ir užėmė vyriausybės pastatus Talase.

Centrinėje šalies dalyje esančiame Naryno mieste šimtai protestuotojų trečiadienį šturmavo srities administracijos pastatą, kai srities gubernatorius atsisakė vesti su jais derybas.

Biškeke sproginėjo garsinės granatos ir visame mieste aidėjo šūviai, o pagrindinėje aikštėje susirinkusios minios protestuotojų skendėjo tirštame ašarinių dujų rūke.

Liudininkai pasakojo, kad tuo metu, kai 3-5 tūkst. protestuotojų Biškeke niokojo ir degino automobilius, saugumo pajėgos šaudė į orą kovinėmis kulkomis.

Demonstrantai atėmė iš milicininkų kelis šarvuočius ir stovėdami ant jų mojavo raudonomis Kirgizijos bei mėlynomis opozicinio judėjimo vėliavomis.

Neramumais pasinaudojo plėšikautojai, pradėję siaubti parduotuves. Pranešama, kad jie nusiaubė ir prezidento K.Bakijevo šeimos namus.

Maskva parėmė maištininkus

Su laikinąja Kirgizijos vadove R.Otunbajeva susisiekė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir išreiškė paramą liaudies pasitikėjimo vyriausybei. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė: "Tai yra Kirgizijos vidaus reikalas, bet protesto forma parodė nepaprastai didelį paprastų žmonių pasipiktinimą esamu režimu."

Jungtinės Valstijos remia ankstesnę vyriausybę. Valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley sakė, kad Jungtinės Valstijos labai atidžiai stebi padėtį Kirgizijoje.

Kalnuota Kirgizija, esanti strategiškai svarbioje Kinijos, Rusijos ir Pietvakarių Azijos sankirtoje, yra viena skurdžiausių valstybių tarp šalių, kurios tapo nepriklausomos, kai 1991 m. subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Kirgiziją vargina giliai įsišaknijusi korupcija ir nuolatinis politinis nestabilumas. Pastarasis smurto proveržis primena didelio masto neramumus, kurie buvo apėmę šalį 2005-ųjų kovą ir per kuriuos valdžios neteko tuometinis prezidentas Askaras Akajevas.



Kirgizija, po nepriklausomybės nuo Tarybų Sąjungos paskelbimo 1991 m., yra strategiškai svarbi Centrinė Azijos šalis ir JAV, ir Rusijai. Abi šalys ten turi karines bazes. JAV oro bazė Manase naudojama aprūpinti karius Afganistane.


Šiame straipsnyje: Kirgizija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių