Po parlamento rinkimų Juodkalnijoje – neaiškumas

Korupcija, ryšiai su organizuotu nusikalstamumu, nepotizmas – tikrų ar menamų Juodkalnijos premjero Milo Džukanovičiaus nuodėmių sąrašas ilgas. Kita vertus, bent jau kol kas vakariečiu save vadinti mėgstantis politikas išlaikė valdžią.

Įtempti rinkimai

Juodkalnijoje praėjusį sekmadienį įvyko parlamento rinkimai, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, laimėjo ministro pirmininko vadovaujama Demokratinė socialistų partija (DPS).

DPS gavo kiek daugiau kaip 40 proc. balsų, taigi maždaug dukart daugiau nei pagrindinis opozicinis Demokratinis frontas, kurio vienas iš lyderių Predragas Bulatovičius prieš rinkimus žadėjo "išvaikyti iš valdžios Džukanovičiaus vagių gaują".

Kitos dvi politinės jėgos – koalicija "Ključ" (Raktas) ir Juodkalnijos demokratai – surinko po 10 proc. balsų.

Vis dėlto rezultatas nėra itin palankus M.Džukanovičiui – vyriausybei suformuoti jam reikės koalicijos partnerių, kadangi DPS 81 vietų parlamente turės 36 vietas – penkiomis mažiau, nei reikalinga daugumai.

Kad ir kas bus DPS koalicijos partneriai, politologų teigimu, vyriausybė nebus stabili, ypač tuo metu, kai visuomenė nesutaria, kokiu keliu šaliai reikia sukti: Rusijos ar ES ir NATO?

"Net jeigu DPS galėtų su savo politiniais sąjungininkais pasiekti daugumą kokia nors maža persvara, tai būtų nestabilu", – prognozavo ekspertas Zlatko Vujovičius ir pridūrė, kad daugeliu klausimų, ypač užsienio politikos, valdančiųjų ir opozicijos nuostatos visiškai nesutampa.

Rinkimų dieną Juodkalnijoje netrūko veiksmo: pareigūnai paskelbė sulaikę apie 20 serbų ir apkaltino juos planavus atakas bei sabotavus rinkimus.

Esą serbų būrelis planavo sulaikyti premjerą, užimti parlamentą, o tada paskelbti opozicijos pergalę rinkimuose.

"Įtariame, kad ši nusikalstama grupė siekė sulaikyti Juodkalnijos ministrą pirmininką, – pažymėjo prokuratūra. – Buvo planuojama pulti prie parlamento susirinkusius piliečius ir policiją, kai bus skelbiami rezultatai, o tuomet perimti parlamento kontrolę ir paskelbti opozicijos pergalę."

Juodkalnijos opozicija serbų tautybės asmenų sulaikymą pavadino paprasčiausia propaganda, o Serbija iškėlė klausimą dėl pasirinkto jų arešto laiko.

"Įdomu, kad tai vyksta rinkimų dieną. Vis dėto daugiau nesakysiu nieko. Verčiau prikasiu liežuvį", – mįslingai kalbėjo Serbijos vyriausybės vadovas Aleksandras Vučičius.

Rusija ar Vakarai?

M.Džukanovičiaus žinia rinkėjams – jie turi pasirinkti, ar nori glaudesnių ryšių su ES ir NATO, ar su tradicine sąjungininke Rusija.

"Ar mes norime būtų išsivysčiusios europinės bendruomenės dalimi ar Rusijos kolonija?" – rėžė jis savo sąjungininkams.

M.Džukanovičius, nuo 2006 m. įsitvirtinęs mažytės Balkanų valstybės valdžioje, užmezgė glaudžius santykius su Vakarais, siekdamas ir NATO, ir ES narystės. Vis dėlto jo valdymą lydėjo daug skandalų: nuo kaltinimų pažinčių toleravimu, korupcija iki organizuotų nusikaltimų.

Dėl šių priežasčių, taip pat socioekonominių problemų pernai Juodkalnijoje kilo protestai prieš vyriausybę.

Gruodžio mėnesį Juodkalnija buvo pakviesta prisijungti prie NATO, tačiau šį sprendimą dar turi ratifikuoti Podgorica ir esamos valstybės narės.

Rusija yra pasipiktinusi Juodkalnijos sprendimu prisidėti prie ES sankcijų Maskvai politikos. Ji perspėjo dėl padarinių, jeigu nuo Serbijos atskilusi valstybė įstos į Aljansą.

Pagrindinis opozicinis blokas, Demokratinis Frontas, prieš rinkimus ragino žmones atsižvelgti į Maskvos poziciją ir stiprinti ryšius su Rusija. Frontas taip pat pasisako prieš šalies narystę euroatlantinėse struktūrose. Jis reikalauja referendumo dėl jungimosi prie karinio aljanso.

Kitų opozicinių politinių grupių pozicijos – įvairesnės. Kai kurios iš jų yra proeuropietiškos, tačiau jos taip pat norėtų referendumo dėl NATO.

Socioekonominės problemos

Stojimo į Šiaurės Atlanto aljansą klausimas suskaldė Juodkalnijos visuomenę, dar prisimenančią NATO 1999 m. bombardavimą tuometėje Jugoslavijoje, kuriai priklausė ir Juodkalnija.

Kita vertus, pilietinės visuomenės aktyvistas, buvęs pajūrio miesto Budvos mero pavaduotojas Ljubo Filipovičius pažymėjo, kad daugumai piliečių labiau rūpėjo ekonomika ir auganti valstybės skola, o ne užsienio politika.

Politiko nuomone, M.Džukanovičius paprasčiausiai eksploatuoja geopolitinę konkurenciją, taip norėdamas atitraukti dėmesį nuo vidaus problemų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių