Po D. Trumpo pergalės – bendras ES gynybos planas

Planas patvirtintas po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose, sustiprinusios nerimą dėl Vašingtono įsipareigojimų užtikrinti Europos saugumą.

D. Trumpo pasisakymai rinkimų kampanijos metu apie tai, kad Amerika turėtų gerai pamąstyti, ar ginti savo NATO sąjungininkes, jei šios nepadidins išlaidų gynybai, išprovokavo raginimus ES įgyvendinti planus dėl bendros gynybos stiprinimo, nors tam griežtai nepritaria Didžioji Britanija.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) tvirtina, kad planai, kuriais siekiama padidinti Bendrijos galimybes reaguoti į išorės konfliktus, padėti šalims partnerėms stiprinti savo gynybos pajėgumus ir ginti ES piliečius, nepakenks NATO.

„Kalbame ne apie Europos armiją ar į SHAPE panašaus naujo Europos Sąjungos štabo kūrimą“, – sakė F. Mogherini, turėdama galvoje NATO Jungtinių pajėgų Europoje vadavietę (angl. Supreme Headquarters Allied Powers Europe, SHAPE).

Tai ji pareiškė po derybų su ES užsienio ir gynybos ministrais Briuselyje.

Britanija ilgą laiką priešinosi tokiems žingsniams, nes jie, pasak Londono, sumenkintų NATO vaidmenį. Tačiau po visą žemyną sukrėtusio britų referendumo, kai jie birželį nubalsavo už pasitraukimą iš ES, Prancūzija ir Vokietija skubiai pristatė planus, numatančius stiprinti Bendrijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Šių planų įgyvendinimas tapo ypač aktualiu klausimu po netikėtos D. Trumpo pergalės.  

F. Mogerhini sakė, kad blokas šių planų ėmėsi dar gerokai prieš JAV rinkimus „ir toliau tai tęs, išlaikant tvirtą partnerystę su NATO“.

Susitikimo baigiamajame pareiškime neužsimenama apie galimą ES karinę vadavietę Briuselyje, tačiau nurodoma, kad ministrai paprašė bloko užsienio politikos tarnybos sukurti „nuolatinę“ civilinių ir karinių priemonių koordinavimo sistemą. 

Prancūzijos ir Britanijos takoskyra

Šis klausimas išryškino takoskyrą tarp dviejų didžiųjų Bendrijos karinių galių – Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos. Pastaroji ketina pasitraukti iš ES per dvejų metų laikotarpį.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) sakė, kad šis gynybos planas yra „esminis žingsnis pirmyn“, siekiant parodyti, kad „vis labiau nepastoviame pasaulyje“ Europa gali pati priimti sprendimus dėl gynybos.

Tuo tarpu britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) tiesiai paragino ES liautis „svajojus“.