Palestiniečiai lieja įniršį prieš Izraelį, žlugdantį taikos derybas

Izraelio policija laiko Jeruzalę geležiniuose gniaužtuose, nes įtampa šventame mieste gali sprogti bet kurią akimirką.

Izraelis kursto ugnį

„Jie pila žibalą į ugnį, - sakė 55-metis palestinietis Amranas Dari, vis sukinėdamas galvą į Izraelio policininkus ir susirėmimus, kurie vyko jam už nugaros. - Ar bus nauja intifada (sukilimas - red. past.)? Tai yra jos pradžia.“

Tuo metu netoliese jauni palestiniečiai svaidė akmenis ir fejerverkus į Izraelio riaušių policiją. Tokių scenų šią savaitę galima buvo pamatyti įvairiuose Rytų Jeruzalės rajonuose.

Palestiniečiai niršta jausdami, kad Izraelis nori išstumti juos iš Rytų Jeruzalės, kurią jie laiko savo būsimos valstybės sostine. Izraelio vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė planuojanti pastatyti 1600 naujų namų žydų naujakuriams švento miesto dalyje, kur gyvena daugiausiai arabai.

Po Vakarų kranto ir Rytų Jeruzalės okupacijos 1967 m. Izraelis šiose teritorijose įkūrė maždaug 100 nausėdijų, jose apsigyveno 500 tūkst. žydų. Nepriklausomi ekspertai teigia, kad pagal tarptautinę teisę tai yra neteisėta, bet Tel Avivas su tuo nesutinka.

Karas dėl sinagogos

Kelias pastarąsias savaites mieste tvyrojusią įtampą pirmadienį dar labiau padidino istorinės sinagogos, kuri prieš 62 metus buvo sugriauta per karą su Jordanija, pakartotinis atidarymas Jeruzalės senamiestyje. Restauruota Hurvos sinagoga yra aukštesnė už Al Aksos mečetę - trečią pagal svarbą musulmonų šventovę.

Palestiniečiai pasijuto pažeminti, todėl pirmadienį surengė „įniršio ir nerimo dieną“ ir susirėmė su Izraelio pajėgomis. Tel Avivas pasiuntė į Jeruzalę 3 tūkst. policijos pareigūnų ir paskelbė draudimą vyrams iki 50 metų ir ne musulmonams įžengti į Al Aksos mečetės kompleksą. Kilus susirėmimams, buvo sužeista maždaug 100 palestiniečių, dešimtys atsidūrė areštinėse.

„Tai įžanga į smurtą“

Izraelio vadovai tvirtina, kad Hurvos sinagoga taps religinės tolerancijos ir taikaus sugyvenimo simboliu.

„Leidžiame išpažįstantiems kitus tikėjimus išsaugoti savo maldos vietas. Mes išdidžiai saugome savo paveldą, tačiau tuo pačiu metu suteikiame kitiems tikėjimo laisvę“, - vaizdo pranešime per sinagogos atidarymą kalbėjo Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

Palestiniečių lyderių tokie paaiškinimai netenkina. Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso vadovaujamo „Fatah“ įgaliotinis Jeruzalės reikalams Hatemas Abdel Qaderas pareiškė: „Tai ne vien sinagoga... Ši sinagoga taps įžanga į smurtą, ekstremizmą ir religinį fanatizmą. Tai neapsiribos žydais ekstremistais - taip pat bus įtraukti Izraelio vyriausybės nariai.“

Bando išgelbėti derybas

Tel Avivo veiksmai supykdė ne tik palestiniečius, bet ir Jungtinių Valstijų administraciją, kuri praėjusią savaitę į Artimuosius Rytus buvo pasiuntusi viceprezidentą Joe Bideną. Šis aukštas Vašingtono atstovas turėjo paskatinti netiesiogines žydų valstybės ir palestiniečių taikos derybas, bet dabar jos pakibo ant plauko.

„Kiekvieną kartą, kai prasideda kalbos apie taiką, Izraelio vyriausybės atsakas būna toks: daugiau pastatų ir daugiau uždarymų, - sakė susirėmimų Jeruzalėje liudininkė, 25 metų palestinietė Rida Zamamiri. - O kas nutinka, kai uždarai katę kambaryje? Ji pradeda kovoti, kad ištrūktų.“

Palestiniečių lyderiai leido suprasti, kad dėl pastarųjų savaičių įvykių taikos derybos pakibo ant plauko. Tarptautinė bendruomenė deda daug pastangų, kad jas išgelbėtų.

Tarpininkų vaidmens bando imtis ir Europos diplomatai. Viduriniuosiuose Rytuose šiuo metu vieši ES atstovė užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton. Savaitės pradžioje ji lankėsi Sirijoje ir Libane, o vakar atvyko į Izraelį ir Palestinos autonomiją. Diplomatė taip pat pasmerkė Izraelio ketinimus statyti naujus namus Rytų Jeruzalėje.

Tačiau Tel Avivas atkakliai laikosi pozicijos, kurią palaiko bene vysi žydai: „Jungtinių Valstijų niekas niekada neprašytų padalinti Vašingtoną, Prancūzijos niekas niekada neprašytų padalinti Paryžių, tai kodėl Izraelio prašoma padalinti Jeruzalę?“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių