P. Porošenka: Ukraina turi atsisakyti neutraliteto statuso

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė, kad neutraliteto statusas šaliai nesuteikė saugumo garantijų, todėl jo reikia atsisakyti.

„Šiandien faktas, kad 2010 metais Ukrainos paskelbtas neblokinis (neutraliteto) statusas nesugebėjo ir negalėjo šaliai garantuoti saugumo ir teritorinio vientisumo, yra neginčytinas ir todėl to reikia atsisakyti“, – P.Porošenka kalbėjo Aukščiausioje Radoje, kur perskaitė pranešimą apie Ukrainos vidaus ir užsienio padėtį.

„Ši pozicija atvedė iki didelių praradimų, todėl mes nusprendėme grįžti prie euroatlantinės saugumo erdvės integracijos kurso“, – pareiškė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina stiprina bendradarbiavimą su NATO, siekia pajėgų operatyvinio suderinamumo su Aljanso narių ginkluotomis pajėgomis, persiorientuoja į NATO standartus gynybos srityje.

„Tačiau taip pat kviečiu visus pripažinti, kad politinės spekuliacijos, kad būtina nedelsiant, jau šiandien stoti į NATO, ne priartina, o, deja, atitolina Ukrainos įstojimo laiką“, – pareiškė P.Porošenka.

„Būtina ne žodžiais, o darbais, realiu darbu pasiekti standartus, kurių reikalauja narystė NATO. Antra – būkime atviri, dera atkreipti dėmesį ir į labai atsargų kai kurių mūsų užsienio partnerių požiūrį šiuo klausimu“, – kalbėjo P.Porošenka.

„Padarėme pareiškimą ir čia pat sulaukėm atsakymo, kad Ukraina niekada nebus NATO narė. Ne jiems tai spręsti – tai nuspręs ukrainiečių tauta. O pradėti reikia ne nuo garsių pareiškimų, kurių jau buvo užtektinai, o nuo realių praktinių reformų“, – pareiškė Ukrainos vadovas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Ukrainos siektis tapti NATO nare tik apsunkina padėtį, o ne stiprina Ukrainos saugumą.

„Esu įsitikinęs, kad tai, kas šiandien (lapkričio 25 d.) paskelbta Ukrainos vadovybės, tik dar labiau apsunkins padėtį Ukrainoje, – sakė jis žurnalistams, komentuodamas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pareiškimą, kad šalies stojimas į NATO bus sprendžiamas visuotiniu referendumu. – Tai nepridės saugumo Ukrainai, nepagerins Ukrainos liaudies gyvenimo“.

Anot jo, Ukrainos veržimasis į NATO yra „pasekmė iliuzijų, kuriomis gyvena Kijevo lyderiai ir, deja, daugelis Vakaruose, kad geopolitinis šachmatų žaidimas – tai yra viskas, o žmonių gyvybės – niekis“.

S.Riabkovas prisiminė, kaip 2008-aisiais „Šiaurės Aljansas, spaudžiamas Jungtinių Valstijų, priėmė sprendimą, kuriame buvo frazė, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis“.

„Mano nuomone, šis sprendimas buvo labiausiai griaunantis Europos saugumo sistemą ir labiausiai prieštaraujantis politinio ir diplomatinio proceso logikai iš visų sprendimų, priimtų pastaraisiais dešimtmečiais“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras.

Ukrainiečių kalba – vienintelė valstybinė

Ukrainiečių kalba turi tapti vienintele valstybine kalba Ukrainoje; tuo pačiu metu į kalbines regionų ypatybes leis atsižvelgti valdžios decentralizavimas šalyje, sakė prezidentas Petro Porošenka.

„Ukrainiečių kalba, kaip vienintelė valstybinė kalba, yra itin svarbus ir konsoliduojantis visuomenę bei valstybę veiksnys“, – pabrėžė valstybės vadovas savo kalboje Aukščiausiojoje Radoje apie Ukrainos išorinę ir vidaus padėtį.

„Valdžios decentralizavimo idėja suteikia stebėtinų galimybių atsižvelgti į vietinę specifiką, taip pat ir tikėjimo, istorinės atminties, kalbos, religijos, papročių, tradicijų ir įvairių kitokybių apraiškos klausimais“, – pažymėjo P.Porošenka.

„Į visa tai reikia atsižvelgti su pagarba, tai taikytina ir kalbos klausimams“, – pridūrė jis.

Piliečių dauguma nepalaiko federalizacijos idėjos

„100 proc. ukrainiečių dabar pasisako už vieningą valstybę, už vieningą šalį. Ukrainiečių konstitucinė dauguma ją vertina kaip unitarinę šalį – jokios federalizacijos!“ – P.Porošenka aiškino sakydamas neeilinę kalbą Aukščiausioje Radoje apie Ukrainos vidinę ir išorinę padėtį.

„Ir tai, beje, yra ugningas sveikinimas visiems, kad iš Rytų arba Vakarų pataria mums federalizuotis. Galite patarinėti, bet ukrainiečiai nusistatę prieš, o mes pagaliau tapome valdžią, kuri gali išgirsti ir įgyvendinti ukrainiečių svajones“, – pridūrė jis.

Be to, P.Porošenka sakė, kad „didžioji dauguma“ Ukrainos piliečių pritaria asociacijos sutarties su Europos Sąjunga įgyvendinimui ir Ukrainos įstojimo į ES idėjai.

„Be to, Rusijos agresijos dėka 3-4 kartus išaugo skaičius ukrainiečių, kurie pritaria Ukrainos stojimui į NATO“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat pranešė apie „rekordinį skaičių ukrainiečių, galvojančių, kad ukrainiečių kalba turi likti vienintelė valstybinė“.

„Ukraina niekada nebuvo tokia vieninga kaip dabar“, – pažymėjo P.Porošenka.

Ukrainos vadovas sakė tebetikintis, kad jo taikos planas ir Minsko sutartis galiausiai padės pasiekti taiką tame regione.

„Mano taikos planas, Minsko protokolas ir Minsko memorandumas galiausiai atves prie taikaus Donbaso. Tas dokumentas yra pripažintas kaip alternatyvų neturintis politinio sureguliavimo pagrindas viso pasaulio, įskaitant Rusijos Federaciją, kuri pasirašė Minsko memorandumą“, – P.Porošenka sakė sakydamas neeilinę kalbą Aukščiausioje Radoje apie Ukrainos vidinę ir išorinę padėtį.

Tačiau prezidentas perspėjo: „Žvelgdami į ateitį aiškiai matome, kad taikos Donbase užtikrinimas nereiks, kad nebeliks karinės grėsmės iš rytų. Deja, ta grėsmė prognozuojama labai ilgoje istorinėje perspektyvoje ir nuolat reikalaus didelių pastangų bei milžiniškų išteklių.“

„Tai tikrovė, kurią Ukraina suvokė per vėlai, kurią pakeisti mes vargu ar įstengsime, tačiau kuriai būtina išmokti duoti atkirtį – atleiskite, tačiau kai kada netgi miegoti pasidėjus po pagalve revolverį, (nes) vadinamasis priešas – prie vartų“, – sakė P.Porošenka.

Prieš Ukrainą – ekonominė agresija

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad kova su ekonomine agresija ir korupcija valstybėje yra šalies vidaus politikos iššūkiai.

„Į mus taikosi ne tik iš „Grad“, ne mažiau galingas ginklas yra ekonominė agresija, kurios tikslas ne tik susilpninti Ukrainą, bet ir maksimaliai mus išsekinti“, – pareiškė valstybės vadovas skaitydamas pranešimą apie Ukrainos vidaus ir užsienio padėtį.

Pasak prezidento, esminis iššūkis ir toliau lieka korupcija.

„Dar šiame kontekste norėčiau paminėti skurdą, nors visiškai suprantama, kad pagrindinė didelės daugumos ukrainiečių žemo pragyvenimo lygio priežastis yra visiškai korumpuotas valstybinis aparatas – valstybės paslaugų sferoje, nekompetentingas ir neefektyvus valstybės valdymas“, – salė P.Porošenka.