Nykstantis miestas rodo Europos ateitį

Visoje Europoje gimsta vis mažiau vaikų. Prie ko gali privesti smunkantis gimstamumas, rodo nykstančio Vokietijos miestelio pavyzdys, rašo laikraštis „The Guardian“.

Miestas vaiduoklis

Šalia sienos su Lenkija esanti Hojersverda per 20 metų neteko pusės savo gyventojų. Tai yra senstantis miestas vaiduoklis, neturintis nei tikslo, nei ateities. Jauni ir išsilavinę žmonės, ypač moterys, išvažiavo. Tos, kurios liko, nenori gimdyti vaikų.

Antropologas Felixas Ringelas studijuoja Kembridžo universitete. Jo draugai išvažiavo tyrinėti Amazonų genčių ir Mongolijos valstiečių gyvenimą, bet jaunam mokslininkui Hojersverda pasirodė įdomesnė ir mažiau tyrinėta, nei minėti egzotiški kraštai.

Praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje klestėjusi Hojersverda buvo pavyzdinis Rytų Vokietijos miestas. Žmonės iš visos šalies važiavo dirbti šalia jo esančiose anglies kasyklose. Uždarbis buvo geras, be to, darbuotojai kas mėnesį nemokamai gaudavo du butelius brendžio.

Tačiau griuvus Berlyno sienai viskas pasikeitė. Kapitalizmo ir laisvės viliojami žmonės patraukė į Vakarus. Pirmas išvažiavo jaunimas.

„Nieko panašaus dar nesame matę“

Komunistiniais laikais Rytų Vokietijos moterys dirbo daugiau ir buvo labiau išsilavinusios, nei konservatyvios Vakarų Vokietijos namų šeimininkės. Kai praėjusios dešimtmečio pradžioje darbo nebeliko, motinų drąsinamos jos susikrovė diplomus ir išvažiavo į vakarinius miestus. Berniukai, užaugę bedarbių šeimose, tiesiog nuleido rankas. Negavę gero išsilavinimo ir susvetimėję, užaugę jie tapo nepatraukliais vaikinais. Tai dar vienas veiksnys, vertęs jaunas moteris išvažiuoti.

Berlyno Gyventojų ir plėtros instituto direktorius Reineris Klingholzas tai vadina vyrų krize, tačiau ji ištiko ne tik stipriosios lyties atstovus. Buvusi liaudies respublika žvelgia į demografinę bedugnę, nes jos gyventojai nenori gimdyti vaikų.

„Taikos laikais nieko panašaus dar nesame matę“, - sako Prancūzijos demografas Jeanas Claude'as Chesnais'as. Griuvus Berlyno sienai milijonai buvusios Rytų Vokietijos teritorijoje likusių žmonių nusprendė nekurti naujos kartos. Gimstamumas sumažėjo perpus. 1988 m. Rytų Vokietijoje gimė 216 tūkst. žmonių, o 1994 m. - tik 88 tūkst. Statistinis gimstamumo rodiklis nusileido iki 0,8 kūdikio vienai moteriai. Vėliau jis ūgtelėjo iki 1,2, bet to vis tiek nepakanka net populiacijai palaikyti. Apie jos augimą neverta ir kalbėti.

Maždaug milijonas namų liko tušti, ir vyriausybė greitai juos griauna. Miestai panašėja į dykvietes. Po Antrojo pasaulinio karo bombardavimų Europa dar nematė tokių vaizdų.

Joks miestas taip neištuštėjo, kaip Hojersverda. Devintame dešimtmetyje ji turėjo 75 tūkst. gyventojų ir aukščiausią gimstamumą visoje Rytų Vokietijoje. Dabar gyventojų skaičius sumažėjęs perpus. Sparčiausiai augantis miestas tapo greičiausiai nykstančiu. Dauguma jo gyventojų yra vyresni nei 60-ies metų. Pastate, kur anksčiau buvo gimdymo namai, dabar yra senelių prieglauda. Miesto populiacijos piramidė apsivertė aukštyn kojomis.

Gyvena svajonėmis išvažiuoti

Apgriautame Hojersverdos priemiestyje, vadinamame tiesiog Devintuoju rajonu, mokykloje dirba socialinė darbuotoja Nancy. Prieš keturiasdešimt metų jos tėvai buvo šio miesto naujakuriai. Motina dirbo akušerė, o tėvas - traukinio mašinistu.

„Čia buvo modernūs būtai, visos paslaugos. Tai buvo prestižiškas gyvenamasis rajonas. Vaikai svajodavo užaugę vairuoti autobusus arba dirbti elektros jėgainėje, - pasakojo Nancy. - O dabar tėvai negali padrąsinti savo vaikų, nes patys neturi darbo perspektyvų. Visi mano draugai išvažiavo. Aš norėčiau likti, bet turiu trejų metų dukrą, o normalių mokyklų čia nebeliko. Tikriausiai irgi išvažiuosiu.“

Dešimtajame rajone gyvenantis 27 metų Marco pasakojo, kad čia dabar gyvena vien nusikaltėliai. Jo motina buvo alkoholikė, o tėvas - linkęs į smurtą. Marco penkerius metus gyveno prieglaudoje, o dabar verčiasi atsitiktiniais darbais, kad susimokėtų skolas.

„Aš niekada neturėjau tikros šeimos, labai norėčiau ją susikurti. Bet ši vieta man yra tuščia. Norėčiau išvažiuoti į Ameriką, kai išbrisiu iš savo skolų“, - savo svajonę atskleidė jaunuolis.

Į žmonių vietą ateina vilkai

Hojersverda nyksta, bet vieta nelieka tuščia. Ten, kur anksčiau buvo daugiabučiai ir kasyklos, prieglobsčio ieško vilkai, atklystantys iš Lenkijos ir Čekijos.

Už kelių kilometrų nuo Hojersverdos esančiame miestelyje gyvenantis vilkų entuziastas Ilka Reinhardtas neslepia džiaugsmo: „Vilkų skaičius čia dabar yra didžiausias per pastaruosius 200 metų.“

Atrodo, kad Rytų Vokietija grįžta atgal į gamtą. Ir tai turėtų kelti nerimą visai Europai, nes dar prieš pusę amžiaus šis kraštas buvo žemyno demografinės ateities pionierius.

Rankų trūksta jau dabar

Po šešių amžių spartaus augimo Europos gyventojų skaičius dabar pasiekė aukščiausią tašką. Dabar kiekviena karta atkuria tik pusę savęs.

Prieš pusę amžiaus statistiniai rodikliai buvo stulbinami. Vienai moteriai Didžiojoje Britanijoje teko 2,8 vaiko, Prancūzijoje - 2,9, Nyderlanduose - 3,2. Po to šie skaičiai pradėjo mažėti. Demografai tikėjosi, kad gimstamumas nenusiris žemiau kritinės ribos - dviejų vaikų vienai moteriai. Tačiau Europos moterims niekas apie tai nepasakė.

Septintame dešimtmetyje žmonės daug mylėjosi ir dauginosi. Pavojaus signalas pasigirdo devinto dešimtmečio viduryje. „Europoje prasideda demografinė žiema“, - tuomet kalbėjo mokslininkai, kaltindami dėl to postmaterialias vertybes.

XX a. pradžioje Senajame žemyne kasmet gimdavo po 10 mln. vaikų, o pabaigoje - tik 6 mln. arba 2 mln. mažiau, negu reikia populiacijai palaikyti. Tai jau nėra tiesiog pavojaus signalas. Europa gyvena pasiskolintą laiką. Jau dabar jai reikia papildomų rankų, kad ekonomika funkcionuotų.

Artėja civilizacijos saulėlydis?

Vokietija kenčia nuo kritiškai mažo gimstamumo jau ne vieną dešimtmetį.

„48 proc. Vokietijos vyrų iki 40 metų amžiaus teigia, kad laimingai gyventi galima ir be vaikų. Kai šis klausimas buvo užduotas jų tėvams, teigiamai atsakė tik 15 proc.“, - pavojingą tendenciją paaiškino Vienos demografijos instituto mokslininkas Wolfgangas Lutzas. Pasak jo, 30 proc. Vokietijos moterų išvis neketina gimdyti vaikų.

Demografas Peteris McDonaldas prognozuoja, kad jeigu gimstamumas nedidės, Italija iki šimtmečio pabaigos praras 86 proc. gyventojų. Jų liks 8 mln., o dabar yra 56 mln. Mokslininko skaičiavimais, Ispanija gali netekti 85 proc. gyventojų, Vokietija - 83 proc., Graikija - 74 proc.

Niujorko Rokfelerio universiteto futurologas Jesse'as Ausubelis baiminasi, kad artėja Vakarų civilizacijos saulėlydis. „Civilizacijos tiesiog išnykdavo dėl to, kad dominuojančios klasės gimstamumo rodikliai buvo per maži, - sakė jis.

2006 m. istorikas Davidas Reheris žurnalui „Science“ sakė: „Mažėjant gyventojų skaičiui ir surenkamiems mokesčiams, miesto vietovėse atsiras daug tuščių pastatų ir sugriuvusios infrastruktūros. Šios vietovės bus panašios į tas, kurios vaizduojamos mokslinės fantastikos filmuose.“

Apsilankęs Hojersverdoje jis suprastų, kad ateitis jau atėjo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių