Nuspėti, kas laukia Turkijos, negali net jos gyventojai

Dabar, anot jo, priemonių imamasi prieš Guleno judėjimą, kuris prilyginamas net „Islamo valstybei“, – vyriausybės teigimu, judėjimas siekia sukurti atskirą, tarsi paralelią valstybę Turkijoje.

– Kokia situacija ir atmosfera Stambule, kuriame šiuo metu esate? Ar dabar ten saugu, ramu?

– Iš vienos pusės atrodo, kad gyvenimas grįžo į senas vėžes, iš kitos pusės – Turkijos parlamentas patvirtino nacionalinės saugumo tarybos pasiūlymą įvesti nepaprastąją padėtį. Nepaprastoji padėtis išliks tris mėnesius, tad situacija Turkijoje ir toliau išliks neįprasta.

Per šiuos mėnesius tikrai toliau matysime daugybę tyrimų. Neabejoju, kad ir toliau bus areštuojami žmonės. Kaip dabar aiškėja, perversmą organizavo ne tik žmonių grupelė kariuomenėje, bet ir kituose visuomenės sluoksniuose. Teigiama, kad perversmą organizavę žmonės priklausė teismams, universitetams, mokykloms.

Turkai ir toliau eina į gatves protestuoti. Prezidentas ir vyriausybė iškart po perversmo pakvietė turkus išeiti į gatves. Tai žmonės daro kiekvieną dieną po darbų, taip pat savaitgalį. Demonstraciją Stambule organizuoja ir pagrindinė opozicijos partija.

– Užsienio ekspertai nuogąstauja, kad R. T. Erdoganas šią nepaprastąją padėtį gali panaudoti dar didesnei galiai sutelkti. Ar su tuo sutiktumėte ir kas tuomet gali per tuos mėnesius įvykti?

– Nėra abejonių, kad R. T. Erdoganas dabar yra stipresnis ir turi daugiau galių nei bet kada anksčiau. Po nepavykusio perversmo ir jam kilusios grėsmės (kiek žinome, buvo ketinama jį nužudyti) R. T. Erdoganas parodė savo valdžią, žmonės jį palaiko. Sakyčiau, prezidentas dabar turi dvi galimybes – išnaudoti nepaprastąją padėtį tam, kad įvykdytų dar daugiau represijų ir centralizuotų savo galią, arba tam, kad atkurtų ir užtikrintų demokratinių institucijų veiklą ir stabilumą.

Labai tikiuosi, kad jis pasirinks antrąjį kelią, tačiau po jam kilusios tiesioginės grėsmės, R. T. Erdoganas gali pasielgti priešingai. Tokia baimė jaučiama tarp demokratiškai nusiteikusių turkų, kurie nepalaiko prezidento veiksmų. Daugelis institucijų Turkijoje dabar gali tiesiog sugriūti, nes tūkstančiai žmonių buvo atleisti iš pareigų įvairiose viešosiose įstaigose. Akademikams be leidimo uždrausta išvykti iš šalies. Manau, kad per ateinančius mėnesius R. T. Erdoganas toliau rodys savo galią, bus tęsiami tyrimai, sulaikomi žmonės.

– Ką reiškia tai, kad iš pareigų atleidžiami tūkstančiai mokytojų, profesorių? Atrodo, kad imamasi veiksmų prieš intelektualus. Kaip tai aiškinama ir kokia to priežastis?

– Valdžia imasi veiksmų prieš Guleno judėjimą, kuris buvo suformuotas daugiau nei prieš du dešimtmečius. Šio judėjimo nariai iš tiesų buvo įsitvirtinę kone visuose visuomenės sluoksniuose ar valdžios institucijose. Vyriausybės teigimu, judėjimas siekia sukurti atskirą, tarsi paralelią valstybę Turkijoje. Šalies vicepremjeras Guleno judėjimą prilygino grupuotei „Islamo valstybė“, taigi akivaizdu, kad valdžia turkų dvasininką Fethulą Guleną ir jo pasekėjus laiko teroristais. Teigiama, kad nepavykęs perversmas organizuotas būtent Guleno judėjimo. Dėl to daugybė žmonių buvo atleisti ir dabar vyksta tyrimai.

– Kodėl F. Gulenas toks įtakingas daliai visuomenės?

– Negaliu teigti, kad šis judėjimas daro įtaką daliai visuomenės. Sakyčiau, kad tiesioginiai F. Guleno sekėjai yra nedidelė religingų žmonių grupė, jie Turkijoje – mažuma. Tačiau yra daugybė Guleno judėjimo mokyklų ir ilgainiui dalis šias mokyklas baigusių žmonių įsitvirtino Turkijos valdžios institucijose.

Nors ir negalima sakyti, kad tie skaičiai dideli, su F. Gulenu siejami žmonės užėmė gana reikšmingas pareigas šalyje. Įdomu tai, kad prieš dvejus ar trejus metus Guleno judėjimo žmonės stovėjo greta su R. T. Erdoganu. Tik vėliau tarp F. Guleno ir R. T. Erdogano atsirado susipriešinimas. Tai buvo interesų konfliktas.

– Kaip šis nepavykęs karinis perversmas ir jo padariniai, kuriuos matome dabar, gali paveikti Turkijos ir Europos Sąjungos (ES) bei Turkijos ir NATO santykius?

– Kalbant apie ES, Turkija suspendavo Europos žmogaus teisių konvenciją. Tą leidžia padaryti šalies įstatymai dėl nepaprastosios padėties paskelbimo. ES, žinoma, tai vertina labai blogai. Kyla baimė dėl to, kaip Vakaruose vertinamas R. T. Erdoganas ir nerimaujama, kad jis gali atitolinti Turkiją nuo ES ir Vakarų.

Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, nemanau, kad šie Turkijos veiksmai pablogins jos ir ES santykius. Vien jau dėl to, kad Turkija bendrijai yra labai reikalinga ir strategiškai svarbi partnerė, kurios negalima prarasti. Be to, Turkija padeda ES spręsti pabėgėlių krizę. Jei ES nuspręstų su Turkija nebendradarbiauti (o tuo aš labai abejoju), vėl būtų susidurta su naujais migrantų srautais ir nesuvaldoma pabėgėlių krize. Net neabejoju, kad tai būtų ne tik sirai, bet ir proeuropietiškų pažiūrų turkai.

Kalbant apie NATO, daug kas priklauso nuo Turkijos santykių su JAV. Viena pagrindinių problemų yra tai, kad F. Gulenas vis dar yra Pensilvanijoje. Turkija taiko spaudimą Vašingtonui, kad šis grąžintų F. Guleną, o Ankara pateikė dokumentus, kurie esą įrodo jo perversmo organizavimą. Jeigu JAV sutiks išduoti F. Guleną Turkijai, šalių santykiai ir NATO stabilumas tikrai pagerės. Tačiau įtampa tarp Ankaros ir Vašingtono egzistuoja ir dėl JAV veiksmų Sirijos kare, mat Amerika palaiko kurdus, o Turkija tvirtina, kad kurdų grupuotės susijusios su teroristiniais judėjimais.

Taigi Turkija labai svarbi Vakarams, o Ankara taip pat daugiau neturi kur ieškoti sąjungininkų. Turkijai svarbu išlikti NATO ir palaikyti glaudžius santykius su ES. Nors R. T. Erdoganas sako, kad Turkija gali ieškoti sąjungininkų kitur, šalis turėjo stiprių nesutarimų su Rusija, o kitų solidžių sąjungininkų tiesiog nėra.

– Kokį kelią gali pasirinkti Turkija: ar ji liks demokratijos pusėje, ar taps autokratine valstybe?

– Manau, kad nemažai kas tiki, jog Turkija gali tapti autokratine dėl to, kaip vertinamas R. T. Erdoganas ir vyriausybė. Tačiau visuomenėje susipriešinimo nėra ir kone visi turkų sluoksniai, (nepaisant to, palaiko jie R. T. Erdoganą ar ne) nori išsaugoti demokratines institucijas. Tad pirmiausia R. T. Erdoganas turi įtikinti Vakarus, kad veiksmai ir tyrimai, kurių imtasi, neperžengs įstatymų ir demokratinių nuostatų.

Kita vertus, Vakarai turėtų būti konstruktyvesni – nesakau, kad nereikia kritikuoti R. T. Erdogano, bet reikėtų suprasti šią sudėtingą situaciją. Tai sunku padaryti net ir mums, gyvenantiems Turkijoje. Viskas įvyko labai staiga ir esame šokiruoti dabar vykstančių tyrimų. Tai nėra normali situacija.