N.Ušakovas neparems automatiško Latvijos pilietybės suteikimo

Rygos meras Nilas Ušakovas, kuris taip pat vadovauja Latvijos centro kairės prorusiškam aljansui „Santarvės centras“ ir kuris anksčiau savo parašu parėmė rusų kalbos paskelbimą valstybine Latvijos kalba, pirmadienį sakė, jog neparems naujausios iniciatyvos automatiškai suteikti šalies pilietybę visiems jos neturintiems gyventojams.

„Mano, kaip aljanso lyderio, pozicija, kuri buvo suderinta su aljanso valdyba, yra tokia, kad nedalyvausiu nei parašų rinkimo kampanijoje, nei referendume dėl automatiško pilietybės suteikimo visiems pilietybės neturintiems (Latvijos gyventojams)“, - sakė N.Ušakovas komercinei televizijai LNT.

Daugelis ekspertų yra pažymėję, kad N.Ušakovo parama ankstesnei kampanijai dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine Latvijos kalba užtikrino didesnę visuomenės paramą tai iniciatyvai, kuri baigėsi 2012 metų vasario 18-osios referendumu, kai pasiūlymas didele persvara buvo atmestas.

N.Ušakovas pirmadienį sakė, kad referendumas dėl pilietybės suteikimo šalies gyventojams be reikalavimo pereiti natūralizacijos procesą tik padidintų etninę įtampą ir kad referendumas bet kokiu atveju žlugtų, nes vis tiek negalima tikėtis daugumos rinkėjų paramos.

Tačiau „Santarvės centro“ lyderis pabrėžė, kad didelę Latvijos gyventojų dalį sudarantys asmenys be Latvijos pilietybės yra problema, kurią reikia spręsti.

Nuo praėjusių metų rugsėjo kairuoliška partija „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ (UŽTVL), kuri parengė Latvijos pilietybės įstatymo pataisų projektą, rinko parašus po peticija už tai, kad būtų automatiškai suteikta pilietybė visiems pilietybės neturintiems šalies gyventojams, iš esmės - visai didelei rusakalbių bendruomenei, kurią Latvija paveldėjo po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos.

Praėjusią savaitę UŽTVL paskelbė, kad pirmajame etape jiems jau pavyko surinkti būtinus 10 tūkst. piliečių parašų už tai, kad būtų padarytos Pilietybės įstatymo pataisos, numatančios automatiškai suteikti pilietybę visiems pilietybės neturintiems šalies gyventojams.

Patikrinusi tų parašų autentiškumą Centrinė rinkimų komisija (CRK) turės inicijuoti antrąją parašų rinkimo kampanijos fazę - 10 proc. rinkėjų (maždaug 150 tūkst. piliečių) parašams už referendumo surengimą surinkti.

Jei tai bus padaryta, įstatymo projektas bus nusiųstas Latvijos prezidentui, kuris perduos jį parlamentui. Jeigu parlamentarai atmes pasiūlymą ar priims jį pataisytą, reikės surengti referendumą.

Tačiau visa virtinė politinių partijų, kurioms yra atstovaujama Latvijos parlamente, sakė, kad visų pirma - dar prieš antrąją parašų rinkimo kampanijos fazę - bus būtina konstituciškai įvertinti minimą UŽTVL iniciatyvą.

Kaip praėjusį pirmadienį BNS sakė partijos „Vienybė“ atstovė Laila Timruota, partijos valdyba nutarė, kad šios Pilietybės įstatymo pataisos kelia grėsmę Latvijos valstybės tęstinumo principui ir prieštarauja šalies Konstitucijai.

Pagal partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ parengtas pataisas, į Pilietybės įstatymą siūloma įtraukti normą, numatančią, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos Latvijos pilietybę gaus visi jos neturintys asmenys, kurie iki 2013 metų lapkričio 30 dienos nepadavė Ministrų kabineto nustatyta tvarka pareiškimo dėl pilietybės neturinčio asmens statuso išsaugojimo.

Latvijos politikai ne kartą teigė, kad pilietybės neturintys šalies gyventojai turi teisę pereiti vadinamąjį natūralizacijos procesą - išlaikyti latvių kalbos, istorijos mokėjimo egzaminą, išmokti himno žodžius.