Nuo užterštumo kasmet žūsta milijonai vaikų

Nemažėjant užterštumo lygiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ieško būdų, kaip kovoti su šia problema, kadangi jos padariniai kerta labai skaudžiai. Kasmet dėl užterštumo miršta milijonai vaikų.

Mirčių būtų galima išvengti

Pasak PSO atstovų, daugiau nei ketvirtadalis pasaulio vaikų gyvena nesveikose, užterštose aplinkose. Todėl kasmet dėl rizikingų aplinkos veiksnių, tokių kaip užterštas oras, pasyvus rūkymas, nešvarus vanduo, sanitarijos trūkumas ar nepakankama higiena miršta maždaug 2 milijonai vaikų, kurių amžius nesiekia 5-erių metų.

PSO statistiniai duomenys rodo, kad dažnų mirties priežasčių – pneumonijos bei maliarijos, – pasireiškiančių tarp 1 mėnesio ir 5-erių metų amžiaus vaikų, galima būtų išvengti, jeigu jie gyventų kur kas švaresnėje aplinkoje. Žalingos gyvenimo sąlygos gali pakenkti vaikui jau esant mamos įsčiose arba paskatinti priešlaikinį gimdymą.

Apie 12 proc. penkerių metų amžiaus pasaulio vaikų serga astma ir net 44 proc. atvejų šią ligą sukelia užterštos aplinkos veiksniai.

Be to, vaikai nuolatos veikiami vidaus bei lauko taršos ar pasyvaus rūkymo turi didesnę riziką susirgti lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Gyvenimas užterštoje aplinkoje taip pat didina vėžio, insulto ar širdies ligų tikimybę. Todėl PSO siekia, kad būtų kuo daugiau investuojama į geriamojo vandens kokybės užtikrinimą bei „švaresnių“ degalų naudojimą.

Teršia ir elektronikos atliekos

Prie aplinkos taršos smarkiai prisideda ir elektronikos bei elektros atliekos, kaip pavyzdžiui, išmesti seni mobilieji telefonai. Netinkamai perdirbtos tokios atliekos, skleidžia toksinus, kurie gali mažinti intelektą, dėmesio koncentraciją, taip pat gali pažeisti plaučius ar sukelti vėžį. Prognozuojama, kad elektronikos ir elektros atliekos iki 2018 metų turėtų išaugti 19 proc. bei pasiekti 50 milijonų tonų per metus lygį.

Su padidėjusia klimato kaita kyla ir temperatūros bei anglies dioksido lygis, lemiantis žiedadulkių daugėjimą, sukeliantį vis dažnesnius astmos priepuolius. Apie 12 proc. penkerių metų amžiaus pasaulio vaikų serga astma ir net 44 proc. atvejų šią ligą sukelia užterštos aplinkos veiksniai. Vaikai taip pat dažnai yra veikiami kenksmingų cheminių medžiagų per orą, vandenį ar maisto produktus. Tad cheminės medžiagos, pavyzdžiui, fluoras, švinas, gyvsidabrio pesticidai ir organiniai teršalai galiausiai randa kelią į maisto grandinę. Benzino su švinu buvo atsisakyta beveik visose pasaulio šalyse, tačiau jis yra vis dar plačiai naudojamas gaminant dažus, nors ir yra itin kenksmingas, pažeidžiantis smegenų formavimąsi.

Mirčių skaičių sieks sumažinti iki minimumo

PSO reaguodama į augantį mažų vaikų mirštamumą, per artimiausius metus skirs didelį dėmesį taršos mažinimui. Bus siekiama gerinti gyvenimo sąlygas blogiausiuose pasaulio regionuose. Ypač svarbu gerinti sanitarines sąlygas, užtikrinti švaraus vandens prieinamumą, apsaugoti nėščias moteris nuo antrinių tabako dūmų bei kurti saugesnę aplinką, užkirsiančią kelią vaikų mirštamumui bei ligų proveržiui.

Pagal naujai sudarytą programą įvairios pasaulio šalys susitarusios dirbs ties aplinkos taršos mažinimu. Planuojama, kad iki 2030 metų mažamečių vaikų mirštamumas, priklausomas nuo aplinkos taršos veiksnių, turėtų būti sumažintas iki minimumo ar netgi visiškai išnykti. Bet, pasak sveikatos specialistų, prie šių planų turėtų prisidėti ir patys žmonės. Itin svarbu laikytis visų sanitarinių sąlygų, rūšiuoti šiukšles, mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir riboti rūkymo įpročius, ypač aplinkoje, kurioje auga vaikai. Tik tokiu atveju bus užtikrinta sveika vaikų gyvensena ir mirštamumo skaičiai ženkliai sumažės.


Tarp kita ko

Dažniausios jaunesnių nei 5-erių metų amžiaus vaikų mirties priežastys, sąlygotos nešvarios aplinkos:

570 tūkst. vaikų miršta nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip pneumonija. Priežastys: oro tarša ir pasyvus rūkymas.

361 tūkst. – nuo apsinuodijimo ir viduriavimo. Priežastys: nešvarus vanduo, prastos sanitarinės sąlygos ir higiena.

270 tūkst. vaikų dar per pirmąjį gyvenimo mėnesį miršta dėl priešlaikinio gimdymo, kurį gali sukelti švaraus vandens trūkumas bei prastos sanitarinės sąlygos.

200 tūkst. vaikų miršta nuo maliarijos, kurią perneša dažniausiai šalia nešvarių vandens telkinių gyvenantys mašalai.

200 tūkst. vaikų miršta besimaudydami nešvariuose vandens telkiniuose, apsinuodydami arba nuskęsdami juose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo jo

jo jo portretas
iš to seka kad Lietuvoje reik statyti dar 5 Fortum deginimo kirogazus o šiukšles iš viso pasaulio vešti pas mus-taip prisidėsime prie tokios baisios (kaip aprašyta str.)problemos sprendimo.P.S.Nereikia galvoti kad nuo to Lietuvos gyventojams šiluma pigs..:DDDDDD)))

šiaip

šiaip portretas
gal geriau pradėti nuo to,kad mažiau gimtų vaikų,otai jau irgi didelis žmonių gimstamumas irgi rizika,neužtenka nėi maisto,nėi būsto,baisuo tokse šiukšlynas jau irgi yra Berlyne,kur praeina migrantai,vokiečiai pasibaisėję....
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių