„Nord Stream" dujotiekis: kliūčių pradėti tiesti nebeliko

Pietų Suomijos regioninė valdžia davė penktadienį leidimą tiesti "Nord Stream" šalies ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taigi nebeliko paskutinių liūčių pradėti tiesti dujotiekį, praneša agentūra "Bloomberg".

Suomijos vyriausybė davė sutikimą ties dujotiekį 2009 metų lapkrityje, bet kad būtų galima gauti galutinį sprendimą, reikėjo dar vietinės Pietų Suomijos savivaldybės departamento sutikimo, kurį "Gazprom" gavo penktadienį.

Suomija buvo paskutinė suderinimų su šalimis, kurių ekonominiais vandenimis jūroje turi eiti dujotiekis "Nord Stream", grandis. Savo leidimus jau davė Vokietija, Švedija, Danija ir Rusija.

Anksčiau Suomijos ministras pirmininkas Matti Vanhanenas (Matis Vanhanenas) po susitikimo su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu pareiškė, kad Helsinkis priims galutinį sprendimą dėl dujotiekio "Šiaurės srautas" tiesimo artimiausiomis dienomis.

M.Vanhanenas paaiškino, kad sprendimą priims valdžios institucijos, atsakingos už aplinkosaugą, ir vyriausybė nedaro poveikio jo priėmimui.

"Tai ne vyriausybės sprendimas, tai licencijas išduodančių valdžios institucijų sprendimas. Vyriausybė šio sprendimo turinio nežino", - sakė jis.

Dujotiekis "Nord Stream" ("Šiaurės srautas") turi sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Jo ilgis - 1,2 tūkst. kilometrų.

Pirmajame etape numatoma nutiesti dujotiekį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį numatoma atiduoti naudoti 2011 metais. Nutiesus antrąją atšaką, dujotiekio pralaidumas pasieks 55 mlrd. kubinių metrų per metus.

"Gazprom" turi 51 proc. "Nord Stream AG" kapitalo, "BASF/Wintershall" ir "E.ON Ruhrgas" turi po lygias 20 proc. dalis, o "N.V. Nederlandse Gasunieb" dalį sudaro 9 procentus. Vedamos derybos dėl Prancūzijos "GDF Suez" dalyvavimo projekte.