Nobelio ekonomikos premiją laimėjo amerikietis R. H. Thaleris

Susiedamas ekonomiką ir psichologija, R. H. Thaleris didžiausią dėmesį skiria elgsenos ekonomikai, tyrinėjančiai psichologinių ir socialinių faktorių poveikį individų ar grupių sprendimams ekonomikos ir finansų rinkų srityje.

„Jis padarė ekonomiką žmogiškesnę“, – nurodė Alfredo Nobelio premijos žiuri, kuri R. H. Thalerį pavadino ekonomikos ir psichologijos integravimo pionieriumi.

„Tirdamas riboto racionalumo pasekmes, socialinius pasirinkimus ir savikontrolės stygių jis parodė, kad šie žmogiškieji bruožai sistemingai paveikia asmenų sprendimus, taip pat – rinkų rezultatus“, – sakoma žiuri pranešime.

„Jo empirinės išvados ir teorinės įžvalgos prisidėjo prie naujos ir sparčiai augančios elgsenos ekonomikos srities sukūrimo, ir tai padarė didelį poveikį daugeliui ekonominių tyrimų ir politikos sričių“, – sakoma pranešime.

Jo darbas net pelnė jam vietą kino versle – jis, Christianas Bale'as (Kristianas Beilas), Steve'as Carellas (Stivas Karelas) ir Ryanas Goslingas (Rajenas Goslingas) atliko epizodinius vaidmenis 2015 metų filme „Didžioji skola“ (The Big Short) apie kreditų ir būstų burbulo sprogimą, nulėmusį 2008 metų pasaulinę finansų krizę.

R. H. Thaleris per telekonferenciją Nobelio komitetui pasakė, kad džiaugiasi apdovanojimu.

„Na, buvau laimingas. Man nebereikės savo kolegos Eugene'o Famos (Judžino Famos) golfo lauke vadinti „profesoriumi Fama“, – pajuokavo jis, paminėdamas kolegą Čikagos universitete, kuris Nobelio ekonomikos premiją gavo 2013 metais.

72 metų R. H. Thaleris dirba Čikagos universiteto Bootho (Buto) verslo mokykloje.

„Manau, kad svarbiausias pripažinimas yra tas, kad ekonomikos veikėjai yra žmogiški, ir ekonomikos modeliai turi tai inkorporuoti“, – sakė jis.

R. H. Thaleris gauna ir piniginę premijos dalį – 9 mln. kronų (944 tūkst. eurų).

„Diktatorių žaidimas“

Čikagos universitetas yra populiarus Nobelio ekonomikos premijos laureatus renkančiame komitete. Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Iš visų 79 laureatų daugiau kaip trečdalis buvo susiję su šio universiteto ekonomikos mokykla.

R. H. Thaleris yra vienas elgsenos finansų srities, kuri tyrinėja, kaip kognityviniai apribojimai veikia finansų rinkas, kūrėjų. Jis parengė modelį, kuriuo aiškinama, kaip žmonės būna linkę sutelkti dėmesį į siaurą, o ne bendrą kiekvieno savo sprendimo poveikį. Tai vadinama ribotu racionalumu.

Ta sritis apima studijas, kaip žmonių neapykanta nuostoliams gali paaiškinti, kodėl jie tuos pačius dalykus vertina labiau, kai jie jiems priklauso, palyginti su tais atvejais, kai jie jiems nepriklauso. Tai vadinama nuosavybės efektu (endowment effect).

R. H. Thaleris, padaręs didelę įtaką teoriniams ir eksperimentiniams sąžiningumo tyrimams, pademonstravo, „kaip vartotojų susirūpinimas sąžiningumu gali sutrukdyti firmoms kelti kainas didelės paklausos periodais, bet – ne kainų didėjimo laikais“, sakoma Nobelio ekonomikos komiteto pareiškime.

Drauge su kolegomis R. H. Thaleris sukūrė „diktatorių žaidimą“, – įrankį, kuriuo buvo pasinaudota atliekant kelis žmonių požiūrio į sąžiningumą tyrimus.

Naujųjų metų pažadai

O kaip dėl Naujųjų metų pažadų tesėjimo? R. H. Thaleris pademonstravo, kad juos gali būti sunku tesėti, nesvarbu, kaip žmonės to nori.

Pasinaudodamas planuotojo ir darytojo modeliu, R. H. Thaleris parodė, kad trumpalaikės vilionės suardo planus taupyti senatvei, sunkiai dienai ar sveikesnei gyvensenai.

„Savo taikomajame darbe R. H. Thaleris parodė kaip niuktelėjimas (nudging), tai jo sugalvotas terminas, gali padėti žmonėms labiau kontroliuoti save, kai kaupiamos atsarghos pensijai, ar kitomis aplinkybėmis“, – pažymėjo Nobelio žiuri.

Beje, Thalerių pavardė kilusi iš germanų žodžio „taleris“.

Praėjusiais metais šią premiją pelnė britų kilmės Harvardo universiteto profesorius Oliveris Hartas ir Amerikoje dirbantis Suomijoje gimęs mokslininkas Bengtas Holmstromas (Bentas Holmstriomas) už jų indėlį plėtojant sutarčių teoriją, kuri padėjo kurti draudimo politiką ir įstaigų vadovų algų nustatymą.

Nobelio ekonomikos premija išsiskiria iš kitų Nobelio premijų tuo, kad ją švedų išradėjo ir verslininko A. Nobelio atminimui 1968-aisiais įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.

Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minima premijų steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais sukaktis.

Laureatai taip pat pasidalys premijos piniginę dalį – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų).