Nepaisant opozicijos boikoto, Sočyje prasideda Sirijos taikos derybos

Damasko režimą palaikanti Maskva į Juodosios jūros kurorte vyksiančią konferenciją pakvietė maždaug 1,6 tūkst. žmonių. Rusija siekia padėti rasti politinę išeitį iš ilgiau kaip šešerius metus Siriją krečiančio konflikto ir konsoliduoti savo įtaką regione.

Tačiau kongrese turėtų dalyvauti tik maža dalis pakviestųjų. Remiantis dalyvių sąrašu, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, jame yra maždaug 350 pavardžių.

Antradienį prasidėsiančio kongreso dalyviai turėtų bandyti tartis dėl naujos Sirijos konstitucijos. Praėjusią savaitę Vienoje dvi dienas vykusiose Jungtinių Tautų palaikomose taikos derybose nepavyko pasiekti pažangios.

Rusija taip pat nededa daug vilčių į Sočio konferenciją. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad „neatrodo, jog politinio (padėties) sureguliavimo Sirijoje procese būtų įmanomi kokie nors greiti proveržiai“.

Jis pridūrė, kad nedidelis dalyvių skaičius „nesutrukdys šiam kongresui ir nesumenkins jo svarbos“. Pasak D. Peskovo, derybos Sočyje yra „labai svarbus“ žingsnis taikos link.

Sirijos derybų komisija (SDK), pagrindinė opozicijos grupė, netrukus po ketvirtadienį ir penktadienį vykusių Vienos derybų paskelbė nedalyvausianti Sočio kongrese.

SNC apkaltino Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą ir jo sąjungininkus Rusijoje, kad toliau naudojamasi savo karine galia ir nerodoma jokio noro pradėti sąžiningą dialogą karui užbaigti.

Dar anksčiau daugiau nei trys dešimtys Sirijos sukilėlių grupių, tarp jų įtakingų islamistų, taip pat paskelbė boikotuosiančios Sočio derybas.

Sekmadienį Sirijos Kurdistano autonominio regiono vadovai pareiškė nevyksiantys į Sočį dėl vienos iš derybų tarpininkių – Turkijos – surengto puolimo prieš kurdišką Afrino anklavą.

Vakarų įtarimai

Maskva, jau anksčiau surengusi kelis derybų ratus Kazachstano sostinėje Astanoje, iš pradžių organizavo Sočio kongresą praėjusį lapkritį, tačiau jos pastangas sužlugdė nesutarimai su kitais derybų tarpininkais.

Vakarų šalys šį renginį laiko konkuruojančiu su JT vadovaujamomis pastangomis atkurti taiką Sirijoje ir mėginimu užtikrinti susitarimą, palankų Maskvos sąjungininkui Sirijos prezidentui B. Assadui.

Tačiau savaitgalį JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterresas (Antoniju Guterišo) atstovas pranešė, kad JT nusprendė į kongresą pasiųsti savo pasiuntinį Staffaną de Misturą (Stafaną de Misturą). Pasak Stephane'o Dujarrico (Stefano Dužariko), A. Guterresas buvo patikintas, kad per Sočio konferenciją nebus siekiama mažinti JT vadovaujamo vaidmens procese.

Apie S. de Misturos atvykimą į Sočį pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Rusija ilgai siekė JT dalyvavimo Sočio kongrese, kad padidintų pasitikėjimą jos diplomatinėmis pastangomis. Taip pat pranešama, kad Maskva tikisi suformuoti JT palaikomą komitetą Sirijos konstitucijai sukurti.

Maskvos sprendimas 2015 metų rugsėjį pradėti bombardavimo kampaniją Sirijoje ir suteikti karinę paramą B. Assadui yra laikomas lemiamu šiame sudėtingame konflikte, sprendimu, padėjusiu Sirijos prezidentui išlaikyti savo valdžią. Tai buvo Rusijos pirma stambaus masto karinė operacija užsienyje nuo 1989 metų, kai ji išvedė savo karius iš Afganistano.

Praėjusių metų gruodį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad kariuomenė atliko didžiąją dalį savo misijos Sirijoje, ir nurodė išvesti dalį Rusijos pajėgų iš šalies.

Karas Sirijoje, prasidėjęs 2011 metų kovą nuo Damasko mėginimų žiauriai numalšinti protestus prieš vyriausybę, nusinešė jau daugiau kaip 340 tūkst. žmonių gyvybių, dar milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.