Naujuoju Vokietijos prezidentu išrinktas J.Gauckas

Iš buvusios Rytų Vokietijos kilęs liuteronų evangelikų pastorius ir žmogaus teisių aktyvistas Joachimas Gauckas, kuris sekmadienį buvo prisaikdintas naujuoju šalies prezidentu, turėtų atkurti vokiečių pasitikėjimą šiuo postu po to, kai jo pirmtakas buvo priverstas atsistatydinti dėl virtinės skandalų.

J.Gauckas, kurį rėmė dauguma didžiųjų partijų, gavo 991 iš 1 232 atiduotų balsų. „Koks nuostabus sekmadienis“, - pasakė J.Gauckas ir šie jo žodžiai Reichstago pastate Berlyno centre buvo palydėti audringais plojimais.

„Priimu šias pareigas. Po ilgų 20 amžiaus politinių klaidžiojimų, aš tai darau su begaliniu dėkingumu asmens, kuris galiausiai ir netikėtai vėl rado savo namus ir kuris pastaruosius 20 metų jautė malonumą dalyvauti demokratinėje visuomenėje“, - sakė jis.

J.Gauckas, buvęs pastorius, kuris nepritarė komunistiniam buvusios Rytų Vokietijos režimui, po Vokietijos susivienijimo 1990 metais dešimtmetį vadovavo agentūrai, tvarkiusiai komunistų žvalgybos agentūros archyvus.

Populiarus žilaplaukis malonaus būdo ir švelniai kalbantis politikas, kurį dienraštis „Bild“ pavadino širdžių prezidentu, buvo vienas iš svarbių veikėjų per taikią revoliuciją, nuvertusią Berlyno sieną 1989 metais.

1940 metais šiaurės rytiniame Rostoko mieste gimęs J.Gauckas anksti susidūrė su tironija, kai jo tėvas buvo suimtas ištremtas į Sibiro lagerius 25 metams Sovietų Sąjungos karinio tribunolo sprendimu.

Netekęs vilčių tapti žurnalistu po to, jam nebuvo leista įstoti į vokiečių kalbos studijas, J.Gauckas ėmėsi teologijos studijų ir 1967 metais buvo įšventintas į kunigus.

Per vieną interviu jis yra sakęs, jog „būdamas devynerių metų žinojau, kad socializmas yra neteisinga sistema“, o iš sakyklos jo skelbiama žinia apie žmogaus teises ir laisvę greitai pritraukė komunistinio režimo dėmesį.

Prasidėjus pirmiesiems protestams, galiausiai nulėmusiems Berlyno sienos griūtį, J.Gauckas tapo demokratinių reformų reikalavusio opozicijos judėjimo „Naujasis forumas“ atstovu Rostoke.

Vokietijai džiaugsmingai iš naujo susivienijus 1990 metų spalį, žmogus, kurį anksčiau budriai sekė Valstybės saugumas („Štazi“, arba „Stasi“), buvo paskirtas vadovauti milijonų jos bylų rūšiavimui ir paruošimui viešinti.

Ypatingojo įgaliotinio „Štazi“ byloms jis ėjo iki 2000 metų ir įgijo pagarbą dėl savo pastangų rasti pusiausvyrą tarp tiesos paieškų ir susitaikymo vėl vieninga tapusioje šalyje.

Save laikantis „liberaliosios kairės konservatoriumi“, J.Gauckas atrodo priimtinas visam Vokietijos politiniam spektrui ir visuomenei - kaip rodo apklausos, daugiau nei pusė gyventojų pageidauja jį matyti prezidento poste.

Kai J.Gauckas kandidatavo į šį postą 2010 metaus, du įtakingiausi šalies žiniasklaidos kanalai - savaitraštis „Der Spiegel“ ir dienraštis „Bild“ - apibūdino jį kaip „geresnį prezidentą“ ir „širdžių prezidentą“.

Tačiau tąsyk J.Gauckas pralaimėjo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlytam kandidatui Ch.Wulffui, kuris įsivėlė į skandalus ir galiausiai priverstam atsistatydinti, kai prokuratūra pradėjo tyrimą dėl jo veiklos.

Praėjusį mėnesį pasitraukus Ch.Wulffui, A.Merkel ieškojo kandidato, kuris galėtų suvienyti partijas, ir galiausiai pasidavė opozicijos bei koalicijos partnerių spaudimui palaikyti J.Gaucką, kurį 2010 metais palaikė opozicija.

Protestantų pastoriaus dukra A.Merkel, kuri, kaip ir J.Gauckas, užaugo komunistinėje Rytų Vokietijoje, sakė, kad šis veikėjas yra „tikras demokratijos mokytojas“, padėjęs šaliai sutvirtėti po susivienijimo 1990 metais.

Ketverių vaikų tėvas, gyvenantis su ilgamete gyvenimo drauge Daniela Schadt, prisipažino, jog buvo „apstulbęs ir šiek tiek sutrikęs“, kai buvo iškelta jo kandidatūra.

„Man tai labai ypatinga diena - netgi gyvenime, per kurį patyriau keletą tokių“, - jis sakė žurnalistams.

J.Gauckas sakė, jog jam malonu, kad „žmogus kaip aš, gimęs per siaubingą karą ir gyvenęs 50 metų diktatūroje..., galėjo būti pakviestas tapti valstybės vadovu“.
Jis pridūrė norintis padėti atkurti vokiečių „tikėjimą savo stiprybe“ euro zonos finansų krizės akivaizdoje.

Jis taip pat sakė norintis, kad dominuojanti jo prezidentavimo tema būtų laisvė, ir trokštąs matyti šalį, kuri pergyvenusi dvi diktatūras pasiėmė laisvę kaip dovaną, kurią reikia naudoti išmintingai.

Turkų dienraščiui „Hurriyet“ J.Gauckas šią savaitę sakė, kad savo kadencijos prioritetu padarys ir imigrantų integraciją.
Tačiau J.Gauckas iškart pasistengė užkirsti kelią nepagrįstiems lūkesčiams, sakydamas, kad nėra „nei Supermenas, nei žmogus be trūkumų“.
Televizija ZDF išreiškė viltį, kad J.Gauckas „gali išgelbėti prezidento postą savo asmenybe“ ir gyrė A.Merkel, kad ši pakeitė savo nuomonę.
„Du rytų vokiečiai federacinės respublikos viršūnėje. Tai beveik politinis stebuklas“, - pažymėjo ZDF.
Tačiau politologas Klausas Schroederis (Klausas Šrėderis) atsitiktinumu pavadino tai, kad du „rytiečiai“ tuo pačiu metu iškopė į aukščiausius šalies postus, ir sakė, kad prireiks dar 20-ies metų, kol „vakariečiai“ užleis savo absoliutų dominavimą vyriausybėje, versle ir žiniasklaidoje.