Naujuoju ES prezidentu taps olandų premjeras J.P.Balkenende?

Pirmuoju nuolatiniu Europos Sąjungos prezidentu greičiausiai taps ne Didžiosios Britanijos ekspremjeras Tony Blairas, tačiau dabartinis Nyderlandų ministras pirmininkas Janas Peteris Balkenende.

Kaip kompensacija britams turėtų atitekti Bendrijos užsienio reikalų ministro postas, kuriuo gali tapti dabartinis Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Davidas Milibandas.

Laukiama Čekijos prezidento parašo

Antradienį Čekijos Konstituciniam teismui paskelbus, kad ES institucinę reformą numatanti Lisabonos sutartis „kaip visuma“ neprieštarauja šios šalies konstitucijai, tikimasi, jog Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas netrukus pasirašys šią sutartį ir ji įsigalios nuo 2010 metų sausio 1 dienos.

Lisabonos sutartimi be kita ko numatomas Europos Vadovų Tarybos (EVT) nuolatinio pirmininko postas, kuris paprastai vadinamas ES prezidentu. Šiuo metu EVT pirmininkai keičiasi kas pusmetį kartu su ES pirmininkaujančia valstybe. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai dirbs nuolatinis EVT pirmininkas, išrinktas dviejų su puse metų kadencijai.

Tikimasi, kad naujasis ES prezidentas bus parinktas neeiliniame EVT posėdyje, kuris numatomas lapkričio viduryje, jeigu iki to laiko V.Klausas pasirašys Lisabonos sutartį.

Kompromisinė figūra

Ilgą laiką realiausiu pretendentu į ES prezidentus laikytas prieš kelerius metus iš Didžiosios Britanijos premjero pareigų pasitraukęs T.Blairas. Kitas realus pretendentas buvo dabartinis Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris.

Tačiau diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tvirtina, kad artėjama prie sutarimo, jog ES prezidentu nebus paskirtas nei vienas iš šių favoritų.

Esą Bendrijos vadovu galėtų tapti dabartinis Olandijos premjeras J.P.Balkenende. 53 metų olandų politikas, nuo 2002-ųjų vadovaująs Nyderlandų vyriausybei, yra laikomas kompromisine, bene visoms didžiosioms ir įtakingiausioms ES valstybėms priimtina figūra. Jai iš esmės neprieštarautų ir mažųjų ar naujųjų ES šalių vadovai.

T.Blairas ne visiems priimtinas, nes jis yra valstybės, neįsivedusios eurą ir nepriklausančios Šengeno grupei, atstovas. J.C.Junckerio kandidatūra irgi dėl įvairių priežasčių netenkina kai kurių ES valstybių.

Paskelbs naują Komisijos sudėtį

Britai, iš kurių atimama ES prezidento pareigybė, turėtų būti nuraminti kitu nauju įtakingu postu. Pagal Lisabonos sutartį, bus įsteigtas bendrojo ES užsienio politikos ir saugumo atstovo postas. Paprastai ši pareigybė vadinama tiesiog ES užsienio reikalų ministru.

Šaltinių duomenimis, Didžiosios Britanijos atstovas 44 metų D.Milibandas turėtų tapti Bendrijos diplomatijos vadovu. Dėl to esą jau yra sutarta tarp visų ES valstybių.

Neeiliniame EVT susitikime, kuris po dviejų-trijų savaičių turėtų įvykti Briuselyje, ketinama ne tik nominuoti būsimą ES prezidentą bei užsienio reikalų ministrą, bet ir paskelbti naujos sudėties Europos Komisijos (EK) sudėtį. Tai turėtų padaryti antrajai EK prezidento kadencijai jau paskirtas Jose Manuelis Barroso.

Beje, ES užsienio reikalų ministras tuo pat metu bus ir EK viceprezidentas. Tad D.Milibandas šias pareigas turėtų užimti artimiausius penkerius metus - visą Komisijos kadenciją.

A.Šemeta gaus kitą portfelį

Kai J.M.Barroso paskelbs naują EK sudėtį, paaiškės, kurio komisaro postą užims Lietuvos atstovas Algirdas Šemeta.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad jo proteguojamas A.Šemeta vėl taps biudžeto ir finansinio programavimo komisaru. Šias pareigas Lietuvos atstovas eina nuo šių metų birželio, kai jose pakeitė Prezidente išrinktą Dalią Grybauskaitę, penkerius metus išbuvusią Lietuvos deleguota eurokomisare.

Tačiau, diplomatinių šaltinių teigimu, A.Šemeta vargu ar taps biudžeto ir finansinio programavimo komisaru. Į šias pareigas pretenduoja Prancūzijos, Lenkijos ir kai kurių kitų valstybių atstovai EK.

Tačiau A.Šemeta esą gali pretenduoti į pakankamai svarų ekonominės srities komisaro portfelį, pavyzdžiui, konkurencijos, energetikos, pramonės ar transporto.