Nauju Lenkijos įstatymu siekiama uždrausti kailių ūkius

Lenkija – antra stambiausia kailio gamintoja Europoje, užauginamu kailinių žvėrelių skaičiumi (8-10 mln.gyvūnų per metus) nusileidžianti tik Danijai, tad sprendimas atsisakyti tokio masto industrijos išties gali pasirodyti netikėtas.

Paprašytas pakomentuoti, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis žurnalistams išrėžė dviejų minučių kalbą, nukreiptą prieš kailių industriją.

„Pirmiausia tai yra santykio su gyvūnais, gailestingumo gyvūnams, klausimas. Manau, kiekvienas padorus žmogus privalo to turėti savyje. Taip pat, tai yra žmonių saugumo ir sveikatos klausimas. Žmonių, kurie kenčia dėl pramonės, naikinančios gyvenimus, dėl baisaus kvapo. Kailių fermų padariniai yra neapsakomai baisūs žmonėms, kurie gyvena aplinkui. Ir trečia priežastis – Europos standartai. Tai yra kelias į tikrą europietiškumą. Kol pas mus tai legalu, fermos iš kitur perkeliamos į Lenkiją, o mes negalime būti antros kategorijos šalimi. Mes privalome būti tikra Europa, ir tai [kailių fermų uždraudimas] yra žingsnis ta kryptimi“, - kalbėjo J. Kaczynskis. Auginti gyvūnus vien dėl jų kailio šiuo metu visiškai arba iš dalies uždrausta keliolikoje Europos šalių (tarp jų – Nyderlandai, dar neseniai buvę tarp kailių augintojų lyderių Europoje, o taip pat Austrija, Čekija ir Jungtinė Karalystė).

K. Czabanskio pasiūlytos įstatymo pataisos apima visus švelniakailius, išskyrus triušius, o pereinamasis laikotarpis, per kurį šiuo metu veikiantys kailių ūkiai gali susigrąžinti investicijas, baigtųsi 2022 m.

„Lenkijoje uždraudus gyvūnų žudymą dėl jų kailio, tai taptų puikiu pavyzdžiu Lietuvai. Tikimės, kad mūsų valdžia juo paseks. Danijoje atliktas mokslinis tyrimas rodo, kad kailinių žvėrelių fermos aplinką teršia tiek pat arba labiau nei kiaulių ūkiai – juk nenorėtume, kad daug įmonių, kurios dabar užsiima kailio gamyba Lenkijoje, persikeltų į artimiausią alternatyvą – Lietuvą… Jei iš anksto nesiimsime teisinių priemonių, kailinių žvėrelių mėšlas tiesiog užplūstų Lietuvos kaimus“, - komentavo už kailinių žvėrelių gerovę kovojančios organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. „Lietuvos kailių industrija taip pat laikoma nemaža – tiesa, pastaraisiais metais gamybos mastai bei industrijos pelningumas gerokai smuko. Naujausiais duomenimis, per metus joje nužudoma apie pusantro milijono žvėrelių“, - teigia pašnekovė. Lietuvos kailių sektoriaus deklaruotos pajamos per metus sumažėjo daugiau trečdaliu (nuo 58 mln. 2015-aisiais iki 37 mln. eurų 2016-aisiais).

Kaip didelę aplinkosaugos problemą G. Vaitkevičiūtė įvardijo ir tai, kad, nepaisant kenksmingumo aplinkai ir to, jog „gamina prabangos prekę, o ne maistą“, kailių ūkiams taikomos didelės mokesčių lengvatos.