Naujasis popiežius – argentinietis Pranciškus

Vajei kaip greit išrinko, nei pasimėgauti "vištų" peštynėmis nespėjau.

kaip tik norejau ta pati rasyti.bet tu pirmas parasei.as taip pat manau kad bus juodaodis.jeigu taip tada pranasyste pildosi.ir man neramu tikrai

Dar prieš kelias valandas "Kauno diena" publikavo straipsnį, kuriame kažkokia "ezoterikos mokslų daktarė" ir kažkoks "numerologas" rimtu veidu "prisijungę" prie kosmoso duomenų bazės aiškino, kad šiandien popiežus nebus išrinktas. Gal galima dar kartą pakalbinti pranašus-aiškiaregius?

Habemus Papam!!!

Popoiezius su ziedu ? kaip suprast?

Išrinko patį seniausią iš visų, kad vėl galėtu po kelių metų nauja rinkt :)

tave tadai ,reikejo isrinkti,gerai atstovautum viso pasaulio pedofilams,-che-e-e-e!

naujasis popiezius pareiske, kad nesmerkia homoseksualiu santykiu, bet pries baznytine santuoka. Jeigu pritartu mano kojos baznycioje daugiau nebutu

Nu jau galit ir "nekelti", nuostolio nuo to neapturėsim. jeigu popiežius sugebės reformuoti bažnyčią, jeigu Parnciškus aktyviai dalyvaus pasisakant prieš karus, jei kiek liberaliau žiūrės į homoseksualizmą ir abortus, tada pakeisiu požiūrį ir pradėsiu gerbti Katalikų bažnyčią, o jei dar atvertų vatikano archyvus visuomenei....o jei dar atleistų Gabrielę nuo bausmės....oj...

Ne Pranciskus I , o PRANCISKUS

baznycia visada buvo pries abortus ir homoseksualius santykius. Tai iskrypimas. Zudyti negimusia gyvybe ddidele nuodeme. Jeigu butu zmoniu sirdyse didelis tikejimas,tokiu baisiu dalyku zemeje nebutu

Aš galvoju kad narkotikai, ginklai, karai, politika yra tokie baisūs dalykai, kad su jais lyginant abortai kaip nekaltas avinėlis. o homeseksualizmas apskritai jokio blogio pasaulyje nesukria.

Koks skirtumas, mano gyvenimo tai nepakeis

Vatikanas praneša, kad oficialus naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo vardas yra popiežius Pranciškus, be romėniško skaičiaus.

KODEL PRANCISKUS I, JEI DAR VAKAR BUVO PASAKYTA KAD JIS BUS TIK PRANCISKUS???????????

is veido labai gerietis turetu but bus zymiai populiaresnis uz ta vokieti

nors jis atrodo kukus,nuolankus tai labai priimtina.taciau akivaizdus pareiskimas eisiu pasimelsti mergelei marijai zeis Dievybe ir pasauli.gaila tikro atgimimo Nikodeminio dar lauksime melskimes kad butu sudaromos salygos Dievui tinkamo tikejimo

Kodėl pabrėžiama, kad iš Argentinos? Koks skirtumas iš kur? Juk tai dievo vietininkas (nors dievas jo ir nepasirinko).

o francis

Tikras televizinis realybes sou neisprususiam ziurovui: pabuvo uzsidare "akropolyje" ir isejo vienas nugaletoju, o ziurovai erzeli kelia. Gerai argentinieciai sake- visai kaip futbolo cempionatas...

joks jis I-asis, daugiau susirinkite informacijos prieš rašydami

Popiežiaus Benedikto malda neliko be atsako. Naujojo pontifiko vardas – Pranciškus. Vardas Popiežiui – Biblijinė tikrovė, tikrovė, reiškianti asmens esmę. Pasišventimo būdą, tiesog laikyseną. Pirmą kartą Bažnyčios istorijoje – Popiežius iš kito žemyno. Pirmą kartą per ilgus ilgus šimtmečius nepasirinktas kurio nors buvusio Popiežiaus, o tiesiog – šventojo, Asyžiaus Neturtėlio vardas. Vardas, kuris reiškia atvirumą žmogui, pasauliui, Dievui. Jėzus atėjo, kad pasaulis būtų per Jį išgelbėtas. „Antrasis Kristus“ – šv. Asyžiaus Neturtėlis – atėjo, jog mums visiems tai primintų savo gyvenimo tikrumu: paprastumu, atvirumu, pakanta; jei norite – tolerancija, iškentėjimu dėl kito ir kitam; kiekvienam ir kiekvienai – turtuoliui, vargšui, kitatikiui, nusidėjėliui liudijama Evangelija. Taika ir gėriu – Pax et Bonum. Šv. Pranciškus keitė Bažnyčios veidą, atnaujino misiją ir taip keitė pasaulį. Šta tokį vardą ir tokį būdą prisiėmė mūsų Popiežius. Benedikto XVI-ojo šauksmas – „grąžinkite pasauliui Dievą“ – neliko be atsako. Netikėtai Šventoji Dvasia įsiveržė į mūsų tikrovę, kad sujauktų mintis ir skaičiavimus, prognozes ir lažybas. Pakvietė Pranciškų. Klusnumas, skaistumas, neturtas – ir yra priėmimas, paprastumas, atvirumas. Ne blogiui, ne nuodėmei, bet tam ir tai, kurie prasmegę blogyje. Dievas jau nuo XX-ojo amžiaus mums siunčia gailestingumo lietų. Nesislėpkime po savų iliuzijų skėčiais. Gavėnios dykumai gavome Pranciškų – vesk mus, Šventasis Tėve, į tą Pažadėtąją žemę, kurios dangaus trokštame, kurios atnaujinanti jėga keičia mūsų gyvenimus

Jo vardas pasako viską, ką turėtume žinoti apie jį ir jo pontifikatą. Šv. Pranciškaus asmenyje glūdi ypatingas nusižeminimas ir nuolankumas. Jei ieškotume vieno žodžio, kuris apibūdintų naujojo popiežiaus tarnystę, šis žodis būtų nusižeminimas. Pranciškus buvo vienas nuolankiausių šventųjų Bažnyčios istorijoje, tačiau jis taip pat buvo ir didis reformatorius. Pranciškus buvo reformuotojas dėl didelės meilės Kristui, jis atnaujino ją iš vidaus per ištikimybę popiežiui ir savo gyvenimo pavyzdį. Popiežius Pranciškus yra pirmasis jėzuitas ir pirmasis Lotynų amerikietis, tapęs popiežiumi. Jis labai anksti ir aiškiai atsiribojo nuo išsilaisvinimo teologijos, tuo metu, kai ji plačiai plito Lotynų Amerikoje. Galime tikėtis galingos dvasinės Bažnyčios reformos. Naujasis popiežius gali atnešti reformą ir į Vatikano kuriją. Pranciškus parodė, kad suvokia savo, kaip Romos vyskupo, tarnystę bei nori ir joje tvirtinti krikščionišką civilizaciją. Jo vardas nurodo į du didžius šventuosius – Pranciškų Asyžietį ir Pranciškų Ksaverą. Taip jis parodė norą kreipti Bažnyčios laivą į evangelinį paprastumą, įsipareigojimą rūpintis vargšais ir skelbti Evangeliją iki žemės pakraščių. Tai iškart primena Dievo šv. Pranciškui Asyžiečiui per apreiškimą duotą misiją: „Eik ir atstatyk mano Bažnyčią, kuri, kaip matai, griūva“. Korupcijos ir krizės Bažnyčioje periodu, kuriame gyveno šventasis Pranciškus, Dievas pavedė Bažnyčią būtent šiam neišsiskiriančiam atgailautojui. Kodėl būtent jam? Dėl to, kad Pranciškus pavertė save nieku, pasirinko ir apkabino gyvenimu visišką neturtą ir todėl galėjo dovanoti visą save. Bažnyčia nebus „pataisyta“ per galią ir technologijas, bet tik per radikalaus savęs dovanojimo ir radikaliai atsiduodančios Dievo meilės liudijimą. Tik taip Bažnyčia gali išgelbėti pasaulį. Šventoji Dvasia parodė, kad nepaisant mūsų žmogiško troškimo turėti „super-popiežių“ su herojiškomis lyderio savybėmis, kuris gebėtų „sutaisyti“ Bažnyčią, mes šloviname Dievą, kuris elgiasi kitaip, kuris apiplėšė pats save ir pasirinko nusižeminimo kelią. Jėzus Kristus ir Jo Bažnyčia yra prieštaravimo ženklas galingiesiems ir valdovams, kurie vadovauja pasauliui. Vietoj įtakingo ir prityrusio vadybininko ar intelektualo, kuris plaktų botagu sekuliarią inteligentiją, gavome popiežių, kuris pirmą kartą pasirinko pontifikatui vardą šventojo, įkūnijusio radikalų Kristaus neturtą – šventojo Pranciškaus. Poverello. Neturtėlį. Žavi jo paties įsipareigojimas vargšams, rodomas ir per paties gyvenimo būdą, ir per mokymą. Jis akivaizdžiai labai susirūpinęs tais, kurie palikti visuomenės paribiuose dėl dabartinės ekonominės sistemos. Naujasis popiežius, gyvendamas ir tarnaudamas Buenos Airėse, jau įrodė savo radikalų evangelinį gyvenimą. Jis atrodo esantis žmogus, kuris labiausiai moko savuoju pavyzdžiu: gyvendamas kukliai, atsisakydamas privilegijų, pats gamindamasis maistą ir rinkdamasis viešąjį transportą – gyvenimo būdą, kuriuo gyvena dauguma eilinių pasaulio žmonių. Tai nėra savybės, kurias matytume kiekvieno kardinolo gyvenime. Šiandienos pasaulyje tiek žmonių ilgisi tiesos, grožio ir meilės, tačiau jie dažnai būna nusivylę institucinės bažnyčios ir kai kurių krikščionių pavyzdžiu. Kaip tad turėtume skelbti evangeliją tiems, kuriuos slegia nusivylimas, cinizmas ir baimė? Dar būdamas kardinolu, J. M. Bergoglio nurodė tą kelią – jis dažnai buvo apibūdinamas kaip „jėzuitas, turintis pranciškono širdį“. Jo rūpestis neturtingais, vargstančiais ir jo paprastas bei asketiškas gyvenimo būdas yra pavyzdys, kokio skelbimo reikia šiandienos pasauliui. Savo kuklumu, maldos lydimu gyvenimu ir atjauta neturtingiems jis sukūrė bekompromisinę nuostatą bažnyčios doktrinos atžvilgiu, kuri palies širdis ir protus.

viva il PAPA FRANESCO 1

geriau būtų išrinkę juodaodį,būtų buvę įdomiau

kad tiek žmonių, tiesiog masės apimti kažkokios ekstazės, įdomu prieš ką jie lenkiasi? Prieš eilinį žmogų, staiga tapusį dievo vietininku? Šiame, 21 amžiuje tiek nemąstančių, tiek kankinančių savo vaikus (juk valandų valandomis laikė juos toje aikštėje). Išvada, būtina ruošti psichiatrus ir kuo daugiau.