- AFP-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rumunijos kairiosios vyriausybės vadovas Mihai Tudose (Mihajus Tudosė) pirmadienį paskelbė atsistatydinantis, jo partijai pareiškus nepasitikėjimą premjeru dėl vidinių kovų dėl valdžios, nepraėjus nei septyniems mėnesiams po jo paskyrimo.
Per valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) vadovybės posėdį aukšto rango nariams nubalsavus už nepasitikėjimą premjeru, M. Tudose pirmadienio vakarą įteikė atsistatydinimo raštą.
„Išeinu aukštai pakelta galva. Vyksiu susirinkti savo daiktų parlamente“, – po partijos posėdžio žurnalistams sakė 50-metis M. Tudose.
Šis žingsnis žymi naują sąmyšį Rumunijoje, vienoje neturtingiausių Europos Sąjungos valstybių, persekiojamoje korupcijos skandalų. Be to, vyriausybės vadovas traukiasi istorinio Japonijos premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) vizito išvakarėse.
M. Tudose atsistatydinimo raštą dar turės pasirašyti centro dešiniųjų pažiūrų prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas). Jam taip pat reikės patvirtinti naują PSD kandidatą į premjerus, kurį partija išrinks antradienį.
PSD pareigūnų teigimu, laikinai premjero pareigas eis plėtros ministras Paulas Stanescu (Paulas Stanesku).
Tai jau antras kartas per pastaruosius metus, kai socialdemokratai išreiškė nepasitikėjimą savo ministru pirmininku.
2017-ųjų birželį PSD netikėtai atšaukė savo paramą tuomečiam premjerui Sorinui Grindeanu (Sorinui Grindianu), kilus nesantaikai tarp jo ir įtakingo partijos lyderio Liviu Dragnea (Livijaus Dragnėjos).
Pats L. Dragnea negali būti premjeru dėl teistumo, susijusio su balsų falsifikavimu 2016 metais. Vyrauja nuomonė, kad būtent jis valdo premjerą kaip marionetę.
Iš pareigų pasitraukus S. Grindeanu, partija į jo vietą paskyrė buvusį ekonomikos ministrą M. Tudose, tačiau pastaraisiais mėnesiais smarkiai pašlijo ir jo santykiai su socialdemokratų vadu.
Neseniai per interviu vienai televizijai M. Tudose apkaltino L. Dragnea priimant svarbiausius sprendimus nesitarus su kitais įtakingais partijos nariais.
Praėjusią savaitę padėtis pasiekė kritinę ribą, kai M. Tudose pareikalavo, kad po šalį sukrėtusio pedofilijos skandalo, į kurį įsipainiojo ir policija, atsistatydintų šalies vidaus reikalų ministrė Carmen Dan (Karmen Dan), L. Dragneos sąjungininkė.
„Du blogi pasirinkimai“
Vis dėlto C. Dan ignoravo premjero raginimą ir tokiu būdu šį politiką pažemino.
„(Partijos) posėdyje padaryta išvada, kad toliau nebegalime taip tęsti, nes tarp partijos ir vyriausybės, o ir pačioje vyriausybėje, susiklostė konfliktinė situacija“, – pirmadienį pareiškė L. Dragnea.
Spalį K. Iohannis išreiškė abejonių dėl „PSD sugebėjimo valdyti“ šalį, atsižvelgus į netvirtas socialdemokratų vyriausybes.
Analitikai tvirtina, kad šis PSD scenarijus ir vėl kartojasi.
Konfliktas kilo „tarp Liviu Dragnea, kuris nori kontroliuoti vyriausybę, ir premjero (S. Grindeanu ar M. Tudose), kuris atsisako paklusti visiems jo įsakymams“, – sakė naujienų portalo HotNews.ro redaktorius Cristianas Pantazi (Kristijanas Pantazis).
Pirmadienį L. Dragnea žurnalistams tvirtino padaręs „du blogus pasirinkimus“ dėl premjerų, tačiau patikino, kad daugiau tos pačios „klaidos“ nebekartos.
M. Tudose atsistatydinimas yra jau trečia rimta krizė Socialdemokratų partijoje nuo jos grįžimo į valdžią 2016-ųjų gruodį. Tai nutiko prabėgus metams socialdemokratų vyriausybės žlugimo dėl visuomenės protestų, įsiplieskusių po 64 gyvybių pareikalavusio gaisro Bukarešto naktiniame klube. Kaip viena iš tos tragedijos priežasčių buvo minima valdininkų korupcija.
2017-ųjų vasarį socialdemokratams teko atsisakyti planų pakeisti kovos su korupcija įstatymus, nes jie išprovokavo šalyje didžiausius protestus nuo 1989 metų, kai buvo nuverstas ir galiausiai sušaudytas komunistinis diktatorius Nicolae Ceausescu (Nikolajė Čiaušesku).
Nepaisydama protestų, PSD praėjusį mėnesį priėmė tas prieštaringas reformas.
Kritikai sako, kad šie pokyčiai sumažins magistrato teisėjų nepriklausomybę ir apribos visuomenės pagarbą pelniusios kovos su korupcija agentūros DNA galias.
Europos Sąjunga nerimauja, kad tos reformos apsunkins pastangas įveikti korupciją, dėl kurios per pastarąjį dešimtmetį, nuo Rumunijos įstojimo į Bendriją, neretai priekaištaudavo Briuselis. Susirūpinimą dėl naujų rumunų įstatymų išreiškė ir Vašingtonas.
Pastarosiomis savaitėmis į Rumunijos gatves vėl išėjo minios žmonių, nepatenkintų priimtais įstatymais. Tarp protestuotojų yra ir nemažai magistrato teisėjų bei teisės studentų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...