Naujajam Lenkijos prezidentui B.Komorowskiui pergalė gali greitai apkarsti

Visuomenė liko susiskaldžiusi, bet kurį laiką turės stabilią valdžią. Taip Bronisławo Komorowskio pergalę Lenkijos prezidento rinkimuose vertina politologai.

Nedidelis atotrūkis

Suskaičiavusi visus rinkėjų balsus Lenkijos centrinė rinkimų komisija pirmadienį paskelbė, kad sekmadienį įvykusius pirmalaikius prezidento rinkimus laimėjo liberalas B.Komorowskis, kuris surinko 53 proc. balsų. Buvęs premjeras ir konservatorių kandidatas Jarosławas Kaczyńskis gavo 47 proc. balsų.

58 metų istorikas, aristokratas ir buvęs antikomunistų aktyvistas prezidentu turi būti prisaikdintas rugpjūčio viduryje. Šis ramiai kalbantis penkių jau suaugusių vaikų tėvas taps ketvirtu demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu po to, kai 1989 m. žlugo komunizmas.

Tokie rinkimų rezultatai yra pergalė jaunesniajai Šiaurės ir Vakarų Lenkijos miestiečių klasei, kuri pastaruosius 20 metų klestėjo ir kuri šalies ateitį sieja su tolesne integracija į ES, rinkos liberalizavimu ir susitaikymu su Vokietija bei Rusija.

Ašaros ir džiaugsmas

Balandžio 10 d. per lėktuvo katastrofą žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio brolis J.Kaczyńskis dar nesulaukęs galutinių rezultatų pripažino pralaimėjimą ir pasveikino varžovą.

"Tai buvo puiki repeticija", – šalininkams tarė jis, puoselėdamas viltį laimėti rudenį vyksiančius savivaldos rinkimus ir kitais metais numatytus parlamento rinkimus.

Klausydamiesi savo lyderio rėmėjai sunkiai tramdė emocijas.

"Taip neturėjo būti!" – su ašaromis akyse žurnalistams sakė rūpybos darbuotoja Mariola Kupiec. Tačiau moteris neprarado vilties, kad per kitus rinkimus J.Kaczyńskiui ir jo vadovaujamai partijai "Teisė ir teisingumas" pavyks atsirevanšuoti.

Visai kitokios nuotaikos tvyrojo priešininkų stovykloje.

Kreipdamasis į džiūgaujančius šalininkus Varšuvoje, B.Komorowskis pareiškė: "Mes dėkojame visiems – ypač dėlto, kad tai buvo neįprasta, sunki kampanija, kurią aptemdė katastrofa. Šiandien laimėjo demokratija, mūsų Lenkijos demokratija. Dabar svarbu ne kurstyti nesutarimus, bet kurti vienybės jausmą."

Prieštaringi vertinimai

Atotrūkis tarp kandidatų sudarė vos 6 proc., ir tai, pasak politologų, liudija Lenkijos visuomenės susiskaldymą. Jie prognozuoja, kad naujojo šalies vadovo laukia daug sunkių išbandymų.

"Man atrodo, kad B.Komorowskis yra silpnesnis politikas. L.Kaczyńskis būtų griežtesnis. Naujasis šalies vadovas pradeda eiti pareigas ne pačiu geriausiu metu: Europa yra nusilpusi, europietiškas solidarumas pasireiškia vis rečiau. Todėl Lenkijai ir ES būtų geriau, jeigu prie šalies vairo stotų griežtas politikas", – sakė Lenkijos kultūros centro Briuselyje direktorius Zenonas Lupiny.

Ekspertai pripažįsta, kad per 2011 m. parlamento rinkimus J.Kaczyńskis gali atsirevanšuoti, jeigu B.Komorowskis ir jo vyriausybė nesugebės dirbti efektyviai.

Kiti analitikai nusiteikę optimistiškiau. Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro ekspertas Piotras Kaczyńskis pripažino, kad opozicija neleis naujam prezidentui ir vyriausybei lengvai atsikvėpti, bet jis viliasi, kad šis tandemas pajėgs efektyviai dirbti.

"B.Komorowskio pergalė atneš Lenkijai stabilią ir proeuropietišką vyriausybę. Taigi sekmadienio rinkimų rezultatai tik patvirtina pastarųjų dvejų metų tendenciją, kai brolių Kaczyńskių partijos populiarumas nuosekliai mažėjo", – sakė P.Kaczyńskis.

Laukia skausmingos reformos

Bene labiausiai savo remiamo kandidato pergale džiaugiasi Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, nes dabar vyriausybei nebereikės jaudintis dėl to, kad prezidentas vetuos jos įstatymų projektus. Be to, vyriausybė tikriausiai galės laisviau vykdyti savo biudžeto planus, į kuriuos įtrauktas ir išlaidų mažinimas.

Tačiau analitikai sako, kad netikėtas prezidento rinkimų kovos atkaklumas, planuojami vietos rinkimai ir 2011-ųjų parlamento rinkimai gali priversti D.Tuską veikti atsargiai.

Lenkija, didžiausia komunistinę praeitį turinti ES narė, buvo vienintelė pernai ekonomikos recesijos išvengusi šalis 27 valstybių bloke, tačiau didelis sulėtėjimas smarkiai sumažino pajamas iš mokesčių, o biudžeto deficitą padidino iki 7 proc. bendrojo vidaus produkto.

Valstybės skola, nors ir maža palyginti su Vakarų Europos standartais, artėja prie 55 proc. BVP slenksčio, o jo peržengimas pagal įstatymą išprovokuotų skausmingą išlaidų mažinimą.

Sekmadienį vakare D.Tuskas žadėjo tęsti savo planus dėl valstybės išlaidų stabdymo.

"Norime leisti pinigus protingai, o tam reikės politikų ir piliečių paramos. Prašysiu savo politinių partnerių ir parlamento padėti įvesti tam tikrą discipliną mūsų valstybės finansų srityje", – žurnalistams sakė premjeras.

Maskva lengviau atsikvėps

B.Komorowskio išrinkimas penkerių metų kadencijai bus sveikinamas kitose ES sostinėse ir Maskvoje, nes šis politikas remia D.Tusko pastangas gerinti užsienio ryšius, kurie buvo įtempti 2006–2007 m., kai premjeru dirbo J.Kaczyńskis.

"B.Komorowskio pergalė yra geras ženklas Lenkijai ir Europai. Jo prezidentavimas sudarys sąlygas Lenkijai integruotis į ES", – sakė Kazimierzas Kikas iš Kelcų universiteto.

Vokietijos politologas Alexanderis Rahras tikino, kad B.Komorowskio pergalė Lenkijos prezidento rinkimuose padės Varšuvai suartėti su Maskva.

"Aš manau, kad Rusijai – tai nebloga naujiena, nes kai Lenkiją valdė broliai Kaczyńskiai, ypač kai Lenkijos premjeru buvo J.Kaczyńskis, santykiai su Rusija klostėsi labai sunkiai", – sakė politologas.

Kaip Rusijos ir Lenkijos santykių pablogėjimo tuo laikotarpiu pavyzdį A.Rahras nurodė tai, kad Varšuva vetavo ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties pratęsimą ir dėl to kilo didelis konfliktas tarp Bendrijos narių.

"Aš manau, kad ateityje laukti tokių situacijų pasikartojimo nereikia", – reziumavo A.Rahras.

Už sveikinimus dėkojo lietuviškai

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė pirmadienį telefonu asmeniškai pasveikino Lenkijos prezidento rinkimų nugalėtoją.

B.Komorowskis, lietuviškai padėkojęs už D.Grybauskaitės jam lenkiškai išsakytus sveikinimus, teigė, kad jam ne tik kaip Lenkijos vadovui, bet ir kaip turinčiam lietuviškų šaknų lenkui labai rūpi Lenkijos ir Lietuvos partnerystė.

Lietuvos vadovė ir išrinktasis Lenkijos prezidentas sutarė kitą savaitę, liepos 14 d., susitikti Krokuvoje per iškilmes prie paminklo pergalei Žalgirio mūšyje paminėti, taip pat per dvišalę darbo vakarienę.

Liepos 15 d. Lietuvos ir Lenkijos vadovai su kai kurių kitų Europos šalių prezidentais paminės Žalgirio mūšio 600-ųjų metų sukaktį Žalgirio mūšio lauke ir Marienburgo pilyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių