NATO vadovas: reikalui esant, Baltijos šalis apginsime

 

NATO vadovas tikina, kad aljansas turi pakankamai efektyvius visų savo narių, įskaitant ir Baltijos valstybių, gynybos planus.

Tačiau, pasak NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno, šie planai nėra ir niekada nebus viešinami ar detalizuojami, nes tai paverstų juos beprasmiškais.

Planas tikrai yra

Pirmadienį Briuselyje susitikęs su grupe žurnalistų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, A.F.Rasmussenas užtikrino, kad NATO turi visus planus, būtinus bet kurios iš organizacijos narių, taip pat ir Baltijos valstybių, gynybai. Bet nėra ir niekada negalės būti galimybės juos detalizuoti, nes tai priskiriama slaptai informacijai.

„Turite suprasti, kad mes negalime detalizuoti savo gynybos planų. Niekada to nedarėme. Mes to tiesiog neviešiname“, - sakė aljanso vadovas. „Bet galiu jus užtikrinti, kad NATO turi visus būtinus planus apginti visas savo nares, įskaitant ir Baltijos valstybes“, - pridūrė jis.

„Mūsų planavimas yra slaptas. Tokios yra žaidimo taisyklės. Jeigu mes būsime atviri, bet kuris potencialus priešininkas galės sužinoti, ką ir kur mes žadame daryti, tiesiog tam pasirengs ir mūsų planai taps niekam tikę“, - paaiškino A.F.Rasmussenas.

„Tačiau tikrai galiu pakartoti, kad aljansas sugeba ir sugebės apginti bet kurią savo sąjungininkę. Taškas“, - pabrėžė jis.

Baltijos valstybėse nuolat pasigirsta nuogąstavimų, kad NATO nėra parengusi konkrečių bei efektyvių gynybos planų, pritaikytų trims šio regiono valstybėms. Panašiai yra sakiusi ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Oro policijos misiją – neribotą laiką

A.F.Rasmusseno nuomone, NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse turi būti tęsiama neribotą laiką, nes kol kas nėra aišku, ar šios trys valstybės kada nors sugebės įsigyti savo lėktuvus, kurie galėtų tokią misiją perimti.

„Kol Baltijos valstybės neturi savo pajėgumų atlikti tokią misiją, mes jai tikrai tai padėsime. Svarbus klausimas, ar Baltijos valstybės pačios kada nors gali tai daryti. Nemanau, kad joms yra būtina tai padaryti apčiuopiamoje perspektyvoje, ne tai būtų pernelyg brangu, nepakeliama finansinė našta šioms trims valstybėms“, - sakė NATO generalinis sekretorius.

Pasak jo, Baltijos valstybės prisideda prie NATO kolektyvinio saugumo „tiek, kiek reikia“. Tai yra dalyvauja operacijoje Afganistane ir kitose aljanso misijose, rengia bendras su kitomis šalimis pratybas, prisideda prie įvairių projektų.

Savo ruožtu likusios NATO valstybės gali prisidėti prie nepigiai kainuojančios oro policijos misijos Baltijos šalyse. „Solidarumu pagrįstas mūsų organizacijos gyvybingumas. Jūs labai aktyviai dalyvaujate Afganistane ir kitur, o sąjungininkai padeda jums įgyvendinti oro policijos misiją. Todėl manau, kad ši politika bus labai ilgalaikė“, - teigė aljanso vadovas.

Šiaulių oro uoste nuolat budi įvairių NATO valstybių naikintuvai, užtikrinantys Baltijos valstybių oro erdvės karinę apsaugą. Kol kas sutarta, kad oro policijos misija bus užtikrinta iki 2014 metų, bet Lietuva siekia, kad aljansas pratęstų jos mandatą iki 2018-ųjų, o vėliau galbūt suteiktų ir nuolatinį mandatą.

NATO negali uždrausti „Mistral“ projekto

Atsakydamas į klausimus dėl Baltijos šalyse nerimą sukėlusių Prancūzijos planų parduoti Rusijai net kelis strateginius „Mistral“ tipo laivus, galinčius itin greitai perkelti per jūrą didžiulius kiekius kareivių ir karinės technikos, A.F.Rasmussenas atkreipė dėmesį, kad „NATO neįtraukta į šį projektą“. „Tai dvišalis projektas. Be to, man garantavo, kad šis pardavimas yra vykdomas pagal visus tarptautinius tokios ginkluotės pardavimų reikalavimus“, - pastebėjo jis.

Kita vertus, NATO vadovas pareiškė suprantąs nerimą Baltijos valstybėse, kurį sukėlė „Mistral“ pardavimo rusams planai. „Tikiuosi, Prancūzija atsižvelgs į tai, vykdydama šį ginkluotės pardavimo projektą“, - kalbėjo jis.

„Primenu, Rusija yra NATO partnerė. Bet aš suprantu nerimą kai kuriose mūsų sąjungininkėse, jeigu prisimintume istorinius dalykus, jeigu prisimintume tai, kas įvyko Gruzijoje. Tikiuosi, Prancūzijoje į šį nerimą bus atsižvelgta“, - pakartojo generalinis sekretorius.

A.F.Rasmussenas pabrėžė, kad NATO neturi taisyklių, kurios draustų vienai ar kitai valstybei parduoti ginkluotę trečiajai šaliai. „Ginkluotės pardavimas yra dvišalis reikalas. To draudimo taisyklių NATO neturi ir būtų sudėtinga tokias parengti. Bet atkreipčiau dėmesį, kad NATO, be abejo, pirmiausia yra sąjungininkių konsultacijų forumas. Jos šiame forume gali aptarti tokius ir panašius klausimus“, - sakė jis.

Rusų pratybos suderintos su aljansu

NATO generalinis sekretorius gana atvirai ir griežtai pasisakė apie naująją Rusijos karinę doktriną, kurioje aljansas tebevadinamas potencialiu rusų priešininku. „Tai visiškai neatspindi naujų aplinkybių ir realijų pasaulyje. NATO neketina pulti Rusijos. Aš esu paprašęs Rusijos vadovų pakeisti toną. Ir turiu pasakyti, kad yra pasiektas šioks toks progresas“, - pastebėjo jis.

A.F.Rasmussenas pripažino, kad tebėra daug nesutarimų su Rusija. „Taip, mes turime nesutarimų su Rusija, kai kalbame apie Gruziją arba apie aljanso atvirų durų politiką. Bet šie nesutarimai neturi užgožti mūsų bendradarbiavimo tose srityse, kur turime bendrus interesus. Yra daugybė dalykų bendrų, kurie yra su Rusija vykdomi – kova su terorizmu, priešraketinė gynyba, netgi piratavimas įvairiose pasaulio kraštuose yra vienas iš tokių iššūkių“, - tikino jis

Paklaustas apie vakarinėje Rusijos dalyje ir Baltarusijoje padažnėjusias dideles karines pratybas, NATO vadovas atsakė: „Galiu suprasti Baltijos valstybių nerimą dėl šalia esančių rusų karinių pajėgų ir pratybų, vykstančių kaimynystėje. Tačiau mes jų nevadiname jokia grėsme nei prieš vieną iš mūsų sąjungininkų. Yra normali procedūra – pratybos derinamos, jos turi būti skaidrios, apie jas žinoma, jos turi atitikti susitarimus tarp Rusijos ir NATO dėl tokių pratybų priežiūros. Šios taisyklės nepažeidžiamos“.

„Durys lieka atviros“

A.F.Rasmussenas tvirtino, kad kiekviena valstybė turi siekti skirti savo gynybai ir saugumui užtikrinti kuo daugiau lėšų. „Manau, kad būtų gerai, jeigu būtų skirta 2 procentai bendrojo vidaus produkto. Kita vertus, suprantu, koks tai sudėtingas ir kartais skausmingas klausimas vidinės politikos diskusijoje, ypač finansinio sunkmečio laikotarpiu. Todėl ne visos šalys yra pasiekusios tokią ribą“, - sakė jis.

„Tačiau esu labai dėkingas, kad nepaisant įvairiausių problemų Baltijos šalys dalyvauja Afganistane ir kituose mūsų projektuose. Noriu pareikšti padėką už didelį indėlį Baltijos šalių į NATO bendrus reikalus. Žinau problemas, susijusias su finansine krize, nepaisant to, indėlis tikrai nemenkas“, - teigė NATO vadovas.

Jis pakartojo prieš kelerius metus priimtą aljanso sprendimą, kad NATO durys lieka atviros naujoms valstybėms, tarp jų – Ukrainai ir Gruzijai. „NATO politika liko nepasikeitusi. Mes nusprendėme, kad Ukraina ir Gruzija gali įstoti į NATO. Bet pirmiausia, tai priklauso nuo jų apsisprendimo. Bet kuriuo atveju, su šiomis valstybėmis bendradarbiavimas tęsiasi. O ateityje mes pamatysime, kas bus“, - sakė A.F.Rasmussenas.

Naujoji Ukrainos valdžia pareiškė neketinanti siekti šios šalies narystės NATO, bet nenutraukia su ja bendradarbiavimo.

 


Šiame straipsnyje: NATO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių