NATO prieš Varšuvą: branduolinio atgrasymo dilemos

„Panorama“ tęsia reportažų ciklą apie kitos savaitės NATO vadovų susitikimo Varšuvoje temas, tarp kurių vis svarbesnis vėl tampa branduolinis atgrasymas. Tačiau ar Vakarai turi valios Rusijai atsakyti akis už akį?

Rusijos pratybose karas laimimas branduoliniu smūgiu – antai jau mokytasi smogti Varšuvai, Švedijai ir Danijai. Naujoji karinė doktrina sako, kad branduolinį ginklą Rusija gali panaudoti ir įprastiniame kare.

Televizija grasina Ameriką paversti branduoliniais pelenais, prezidentas sako, kad okupuodamas Krymą paskelbė branduolinę parengtį, o dabar grūmoja Rumunijai, priėmusiai Amerikos priešraketinį skydą.

„Jei dar vakar tos Rumunijos teritorijos dalys nežinojo, ką reiškia būti taikinyje – šiandien mums teks imtis tam tikrų veiksmų, kurie užtikrins mūsų saugumą“, – sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tokiose branduolinės šalyse kaip Prancūzija prezidentas per visą kadenciją grėsmingiausiam ginklui skiria vienintelę kalbą.

„Kad ir kokius metodus panaudos priešas, turime išsaugoti savo šalies galimybę išgyventi. Tai ir yra branduolinis atgrasymas“, – teigia Prancūzijos prezidentas Francois Hollande.

Bet, praėjus pusei amžiaus nuo Kubos raketų krizės, Vakarai pamiršta atgrasymo pamokas.

„Branduolinis klausimas buvo užrakintas bufete po Varšuvos pakto žlugimo. Taip, Amerika, Prancūzija, Britanija turi branduolinių ginklų, bet NATO nemąsto branduolinėmis kategorijomis taip, kaip Rusija“, – aiškina buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas Richardas Shirreffas.

D. Britanija ir dvi kitos šalys branduoliniu ginklu nežvangino ir per Šaltąjį karą, bet atgrasyti turėjo vien mokymai, kuriuose dalyvaudavo netgi Margaret Thatcher. Tuo tarpu dabar, kaip atskleidė BBC filmas, Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų pareigūnai į Rusijos panaudotą branduolinį ginklą neatsakytų tuo pačiu.

Filme dalyvavęs atsargos generolas sako, kad Rusija visas operacijas planuoja, įtraukdama branduolinį ginklą, todėl jei užgrobtų Baltijos šalis, ji atbaidytų NATO: grasintų branduoliniu smūgiu ir verstų svarstyti, ar verta dėl jų išlaisvinimo rizikuoti trečiuoju pasauliniu karu.

„Turime prisiminti, kad branduolinis mąstymas visiškai integruotas į visą Rusijos gynybos mąstymą. Jeigu Baltijos šalyse kiltų karas, tai tikrai būtų branduolinis karas“, – įsitikinęs R. Shirreffas.

Todėl vis garsesni raginimai NATO persvarstyti savąją strategiją.