NATO nerūpi Vidurio ir Rytų Europa?

NATO turi skirti daugiau dėmesio savo narių iš Vidurio ir Rytų Europos nuogąstavimams dėl saugumo, remdamasis Londone veikiančio nepriklausomo tyrimo instituto ataskaita, rašo laikraštis "The New York Times".

Kaip pažymi įtakingas JAV leidinys, ekspertai iš Europos reformų centro mano, kad "jeigu Aljansas ir toliau nepakankamai skirs dėmesio nuogąstavimams dėl saugumo šiame regione, kai kurios jo šalys, kaip ir anksčiau, nenoriai dalyvaus NATO misijose už Europos ribų, nes nesijaus saugios savo namuose."

"Jeigu jie jausis saugiai namuose, jiems reikės mažiaus investuoti į savigynai reikalingą įrangą ir bus daugiau paskatų įsigyti įrangos, reikalingos tolimosioms misijoms, tokioms kaip Afganistane", - sakoma ataskaitoje.

Europos reformų centro dokumentas buvo paskelbtas tuo metu, kai buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright ruošiasi pirmadienį pateikti siūlymus dėl naujos NATO strateginės koncepcijos. Vienas tos diplomatės patarėjų dalyvavo rengiant Europos reformų centro ataskaitą.

Aljanso pagrindinius tikslus ruošiamasi iš esmės peržiūrėti pirmą kartą per ilgiau nei dešimtmetį.

M.Albright pastaruosius devynis mėnesius vadovavo gynybos iš saugumo ekspertų grupei, kuri mėgino nustatyti, ką Aljansas turi nuveikti artimiausiais metais, kad atremtų naujus iššūkius, išliktų aktualus, apsispręstų dėl savo plėtros ribų ir nutartų, ar jo narėmis turi tapti tokios šalys kaip Gruzija ir Ukraina.

"Kai kurie sąjungininkai nerimauja, kad NATO nesugebėtų jų apginti krizės atveju", - sakė Tomašas Valašekas, vienas iš Europos reformų centro ataskaitos autorių ir M.Albright komandos konsultantas.

Ataskaitos autoriai pažymi, kad kai kurios Vidurio Europos šalys, matydamos, kad NATO nekreipia dėmesio į jų nuogąstavimus, siekia sudaryti su Jungtinėmis Valstijomis dvišalius susitarimus saugumo srityje.

"Kai kurios NATO narės mano, kad Rusija gali išprovokuoti nedidelius regioninius konfliktus, kuriems sunku planuoti atsaką arba juos atgrasyti", - rašo "The New York Times".

Dienraštis nurodo, jog ataskaitoje pažymima, kad Šiaurės Atlanto aljansas "buvo nepasirengęs Rusijos invazijai į Gruziją 2008 m. NATO viduje nepakankamai keistasi žvalgybos duomenimis, nebuvo išplėtoto vadovavimo krizės įveikimui mechanizmo. Be to, ji nepaisė nekarinių įbauginimo formų, tokių kaip kiberatakų, tarp jų tos, su kuria prieš dvejus metus susidūrė Estija."

"Ataskaitoje nurodoma, kad nesaugumo jausmas Rytų Europos šalyse, taip pat tokiose NATO narėse kaip Norvegija ir Islandija, apsunkins uždavinį pradėti Aljanso ir Rusijos tarpusavio santykių "perkrovimą", kuriam pritaria NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas", - rašo dienraštis.

"Tačiau tai yra netikra dilema, - pabrėžė "The New York Times".- Aljansui reikalinga dvilypė strategija, kuri leistų pasiekti abu tikslus."