Naftos kaina valstybes tempia į liūną?

Visai neseniai už barelį naftos pasaulinėje rinkoje buvo mokama 103 JAV doleriai. Šį pirmadienį kaina smuko iki rekordinių 42 JAV dolerių už barelį. Tad, kokios gali būti šio dramatiško naftos kainos sumažėjimo politinės pasekmės?

Eksportuotojų problemos

Smurto draskomame Irake visai neseniai kilo protestų banga. Šimtai irakiečių piktinosi vyriausybės nesugebėjimu užtikrinti sklandaus elektros energijos tiekimo ir paaiškinti, kaip buvo išleisti uždirbti iš naftos eksporto pinigai. Rusijos nacionalinės valiutos rublio vertė šią savaitę smuko žemiausiai per pastaruosius septynis mėnesius. Ekonominė situacija valstybėje darosi dar labiau komplikuota.

Nigerijoje ir Venesueloje taip pat baiminamasi masinių neramumų. Bet protestų neišvengta Ekvadore. Tūkstančiai ekvadoriečių išėjo į gatves reikalaudami vyriausybės pasiaiškinimo dėl neefektyvios ekonominės politikos.

Net turtingoje Saudo Arabijoje ne viskas rožėmis klota – pirmąsyk nuo 2007 m. šalies vyriausybė buvo priversta skolintis pinigų tarptautinėse rinkose. Kitos Persijos įlankos šalys – Bahreinas, Omanas ir Kuveitas, kurių biudžetų įplaukos taip pat reikšmingai priklauso nuo pasaulinės naftos kainos, paskelbė apie biudžeto deficitus. To šiose šalyse nebuvo jau daugiau kaip du dešimtmečius.

Klaidingos prognozės?

Tiesa, kad naftos kaina iki šiol tik nuosekliai mažėjo – maždaug prieš keletą mėnesių ji buvo apie 30 proc. aukštesnė, nei šiuo metu yra.

Ekonomistai tada tvirtino, kad juodojo aukso kaina vis dėlto po kurio laiko turėtų stabilizuotis. Arba ji bent jau neturėtų būti žema ilgą laiką. Rodos, šios prognozės nepasitvirtino.

Tą visų pirma lėmė išaugę nuogąstavimai dėl Kinijos, kuri yra didžiausia energijos vartotoja pasaulyje, ekonomikos būklės.

"Naftos kaina, kokia šiuo metu yra, nemažai yra susijusi su lėtėjančia Kinijos ekonomika, – dėstė Danielis Yerginas, pasaulinės energetikos rinkos ekspertas. – Daugelis naftą išgaunančių šalių išgyveno labai gerus laikus, kai Kinijos ekonomika augo. Bet kartu šios šalys tapo ir labai priklausomos nuo Kinijos ekonomikos, nors ir nepripažino, kad taip yra."

Deja, ekonomistai dabar jau neskuba tvirtinti, kad naftos kaina gali greitai pakilti.

Poveikis įtakai

Regis, pildosi pačios pesimistiškiausios prognozės. Tokia įvykių raida, akivaizdu, nieko gero nežada didžiausiems pasaulio naftos eksportuotojams.

"Skausmas, pavadinkime, kurį dabar kenčia naftą eksportuojančios šalys – didelis, – pastebėjo René G.Ortizas, buvęs Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) vadovas, anksčiau dirbęs Ekvadoro energetikos ministru. – Juk, kas akivaizdu, šios šalys įsivaizdavo, kad naftos kainos bus žemos tik trumpą laiką."

Pagal R.G.Ortizo skaičiavimus, per šią naftos krizę juodąjį auksą eksportuojančių šalių įplaukos vos per metus sumenko kone trilijonu JAV dolerių. Ir tai didžiuliai pinigai.

Tad, kai kurie politikos analitikai jau kurį laiką svarsto, kad tokių šalių kaip Rusija, Iranas ar net Saudo Arabija politinė įtaka gali sumažėti.

Tai gali turėti padarinių šiuo metu vykstantiems procesams tarptautinėje sistemoje, pavyzdžiui, konfliktui Sirijoje ir Irake.

Galbūt OPEC ir kitos eksportuojančios šalys galėtų nuspręsti apriboti naftos gavybą bent jau tol, kol kaina pakils?

Iranas, kuriam neseniai buvo atšauktos Vakarų ekonominės sankcijos, pareiškė, kad nepaisant to, kokios šiuo metu yra pasaulinės juodojo aukso kainos, eksporto apriboti neketina.

"Mes ketiname parduoti mūsų produkciją bet kokia kaina, kadangi nematome jokių kitų alternatyvų", – aiškino Irano naftos ministras Bijanas Namdaras Zanganehas.

Iš pat pradžių naftos perteklių rinkoje sukėlė Jungtinėse Valstijose išgaunamos naftos kiekio padidėjimas.

Tiesa, vėliau esminį perteklių rinkoje ėmė generuoti Saudo Arabija. Pasak analitikų, pigesne žaliava ji siekė numušti didesnę kitų tiekėjų, ypač amerikiečių, išgaunamos naftos kainą ir stabilizuoti juodojo aukso barelio kainą ties maždaug 50 JAV doleriais už barelį. Tad ir išlaikė nepakitusias gavybos apsukas.

Amerikoje išgaunamos naftos kiekis, kaip prognozuota Saudo Arabijoje, reikšmingai nesumenko. Naftos perteklius rinkoje sukėlė dar didesnį kainų nuosmukį.

Nemažina gavybos

Kita vertus, bent kol kas Saudo Arabija priešinasi reikšmingam gavybos sumažinimui. O ji svarbiausioji OPEC šalis, turinti didžiausią įtaką šios organizacijos sprendimams.

"Šiuo metu stebime šalių, kurios konkuruoja dėl energetikos rinkos, varžytuves. Ir daugelis šių valstybių yra priklausomos nuo naftos gavybos, – pažymėjo Luay Al-Khatteebas, užsienio politikos ekspertas. – Jeigu naftos kainos neatsikurs bent iki 60 JAV dolerių už barelį, daugelis šalių Arabų pasaulyje, kurios smarkiai priklauso nuo naftos eksporto, gali susidurti su ilgalaikiu ekonomikos nuosmukiu."

Tai, pasak Davido L.Goldwyno, energetikos eksperto, didina socialinių neramumų tikimybę.

"Tai, kad šių šalių biudžetai priklauso nuo naftos eksporto, gali turėti rimtų padarinių: pirma – gali tekti taupyti ir mažinti išlaidas, antra – skolintis. Ypač didelis pavojus kyla toms šalims, kurios neturi didelių užsienio valiutos atsargų: tai Nigerija, Angola, Alžyras, Venesuela ir Irakas. Turėtų sunerimti ir tokios šalys kaip Rusija, Brazilija ar Iranas, kurių vyriausybėms reikia išsaugoti politinį legitimumą, o tai priklauso nuo ekonominės ir socialinės padėties."

Ypač daug nerimo, pasak ekspertės Meghan L. O'Sullivan, kelia situacija Irake.

"Problema ta, kad Irako vyriausybė ne tik turi kovoti su "Islamo valstybe" šiaurėje, o ir užtikrinti, kad situacija visoje šalyje būtų stabili. Ir tam būtinos lėšos, kurių daugiausia Irakas generuoja iš parduodamos naftos", – aiškino analitikė.

Kita vertus, pasak jos, potencialus pavojus kyla net ir Saudo Arabijai.

"Prie gerų gyvenimo sąlygų pripratusiems Saudo Arabijos žmonėms kasdien reikia tinkamos sveikatos apsaugos, deramai veikiančios švietimo sistemos ir darbo vietų. Šios, pavadinkime, socialinės sutarties tarp visuomenės ir valdančiojo režimo kaina – didelė. Ir jeigu naftos kaina toliau bus žema, tai gali tapti nepakeliama našta valstybės biudžetui", – pastebėjo analitikė.