Motinystė ir politika: kai vaikai (ne)tampa kliūtimi

Žindyvė JAV Senate

Apie antrosios dukters gimimą T.Duckworth pranešė pirmadienį savo feisbuko paskyroje. Mergytė pavadinta Maile Pearl.

Iki šiol įvykio nuo 2017-ųjų Ilinojaus valstijai Senate atstovaujanti politikė pelnydavo pakankamai žiniasklaidos dėmesio. Politikė – karo Irake veteranė. 2004-ųjų lapkritį garsiajame mūšyje dėl Faludžos T.Duckworth buvo sunkiai sužeista: į sraigtasparnį "Sikorsky UH-60 Black-Hawk", kuriame ji sėdėjo, pataikiusi raketa sutraiškė moters kojas, sunkiai sužalojo ranką. Pastarąją medikams pavyko išsaugoti, tačiau kojų – ne: politikė dabar vaikšto su protezais.

Nors moterų dalis JAV Senate šiandien kaip niekad didelė – 23 proc., globaliai vertinant, šis rodiklis yra žemas. Negana to, Senato narių vidutinis amžius 20 metų viršija JAV gyventojų vidurkį. Priešingai nei Atstovų Rūmuose, Senate atstovai daug dažniau yra perrenkami: pusė senatorių, kurie rudenį sieks dar vienos kadencijos, yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Nemažai senatorių yra vyresni nei 80-ies. Todėl nėščia senatorė – iš tiesų neeilinis įvykis.

Kūdikis premjerės kabinete

Nepaisant didelių pasiekimų kovojant su moterų teisėmis užimti aukštus postus, gauti vyrų atlygį atitinkantį atlyginimą, motinystė vis dar nėra papildomų pranašumų politikės įvaizdžiui suteikianti aplinkybė.

Tai puikiai žino ir Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern, savo 38-ojo gimtadienio išvakarėse, birželį susilauksianti pirmagimio. Vos pradėjusiai kadenciją jai teko atlaikyti laviną klausimų apie tai, ar neplanuoja turėti vaikų. Į juos leiboristų politikė atšaudavo teigdama, kad tokie klausimai 2017-aisiais yra nepriimtini. Viešos diskusijos baigėsi, kai J.Adern metų pradžioje paskelbė, kad su savo gyvenimo partneriu Clarke'u Gayfordu laukia šeimos pagausėjimo.

Sunkiai patikima, bet faktas: J.Ardern taps antrąja pasaulyje premjere, savo kadencijos metu susilaukusia vaiko. Pirmąja buvo Pakistano premjerė Benazir Bhutto.

Stereotipų galia

Kita to paties medalio pusė – postringavimai, esą bevaikės politikės neišmano savo rinkėjų problemų. Vienas malonesnių komentarų, kurių yra tekę girdėti buvusiai Australijos premjerei Juliai Gillard, – dienraščio "Sydney Morning Herald" pastaba, kad jos įvaizdis "nesutampa su kai kurių balsuotojų lūkesčiais: netekėjusi, vaikų neturinti moteris, savo gyvenimą skyrusi karjerai."

Vienas oponuojančios partijos senatorius J.Gillard yra pavadinęs sąmoningai nevaisinga, varžovas iš savosios partijos – bevaike, ateistiška buvusia komuniste.

Dar vienas pavyzdys – 2016-aisiais vykusios Andrea Leadsom ir Theresos May kova dėl Konservatorių partijos lyderės pozicijos, kuri užtikrina ir Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės postą.

Tris vaikus turinti A.Leadsom vienam dienraščiui atskleidė, kad buvimas mama reiškia jos didžiulę investiciją į šalies ateitį. Tai buvo suprasta kaip bandymas įgelti bevaikei T.May. Tačiau šis komentaras suveikė priešingai, nei tikėtasi – nepaisant A.Leadsom atsiprašymo, galiausiai ji pralaimėjo oponentei. Vis dėlto, anot BBC, tai tik įrodė: vaikų neturėjimas gali būti paverstas ginklu prieš politikę.

Politologė iš Birkbeko koledžo Londone Jessica Smith, tirianti tėvystės, lyties ir politinės lyderės santykius, pastebi: nepaisant besikeičiančių vaidmenų visuomenėje, moterys pirmiausia laikomos motinomis.

"Stereotipas, kad moterys daugiausia rūpinasi vaikais, vis dar laikomas teisingu, – sakė ji BBC. – Apie karjeristes neretai užsimenama, kad jeigu moteris neturi vaikų, tai ji tai paaukojo dėl karjeros."

Kai imtasi labiau domėtis politikų privačiu gyvenimu ir kai šie jį pradėjo naudoti savo politinėje kampanijoje, išaugo šeimos vaidmuo politikoje. "Regis, vyrai diskusijose dėl šeimos gali nedalyvauti, o moterys to pasirinkimo neturi", – pastebi politologė.

Visos tautos Mama

Teisybės dėlei būtina pastebėti: skirtingose kultūrose situacija šiuo klausimu kitokia. Pvz., Vokietijoje politikių motinystė laikoma labiau privačiu reikalu.

Visuomenėje Mama vadinama ilgametė Vokietijos kanclerė Angela Merkel biologinių vaikų neturi. Kodėl – tokių klausimų niekas viešai nekelia. Iš dalies ir dėl griežtų privatumą ginančių įstatymų, kuriuos žiniasklaida pabrėžtinai gerbia.

Retas atvejis, kai buvo bandyta panaudoti A.Merkel asmeninį gyvenimą prieš ją – 2005-ųjų Bundestago rinkimai. Jos tuomečio oponento socialdemokrato Gerhardo Schroederio tuometė žmona Doris Schroeder-Kopf kandžiai pastebėjo: "A.Merkel biografija neatspindėjo to, ką patiria dauguma moterų." Tai buvo aiški užuomina į tai, kad konservatorių politikė neturi vaikų.

Dešinės ginklas

Stereotipiškai moteris dažniau laikomos labiau bendruomeniškomis ir rūpestingomis nei vyrai, sako J.Smith, o motinystė gali joms padėti šią nuomonę sustiprinti.

Tokį įvaizdį geriausiai moka išnaudoti politikai, priklausantys politinei dešinei, nes jis puikiai sutampa su tradicinėmis šeimos vertybėmis.

Kaip gerą pavyzdį J.Smith prisimena supermamą Sarah Palin, buvusią Aliaskos valstijos gubernatorę, siekusią JAV viceprezidentės posto 2008 m. Tų pačių metų Respublikonų partijos nacionaliniame suvažiavime ji pasirodė kartu su savo penkiais vaikais, vyru ir dukros vaikinu. "Mama geriausiai žino, ko reikia šaliai", – sakė S.Palin.

Nors galiausiai ir pralaimėjo kovą dėl viceprezidentės posto, S.Palin pasiekė tikrai nemažai: išgarsėjo toli už JAV ribų ir tapo pirmąja respublikone moterimi, siekusia šio posto.

Kitas pavyzdys – partijos "Alternatyva Vokietijai" politikė Frauke Petry, įvaizdžiui puikiai panaudojusi savo penktąjį nėštumą. Pranešdama apie kūdikio gimimą jį dviprasmiškai klausė: "O kodėl jūs kovojate už Vokietiją?", o vėliau noriai pozuodavo į politinius renginius stumdama mažylio vežimėlį – patį mažąjį Ferdinandą panešdavo partijos kolegos.

Situacijos dviprasmybė

2012 m. Jungtinėje Karalystėje dr. Rosie Campbell ir profesorės Sarah Childs atliktas tyrimas atskleidė, kad premjerės dvigubai dažniau linkusios neturėti vaikų nei kitos moterys. Tyrimas taip pat parodė, kad vidutinis Vyriausybės vadovių vyriausiojo vaiko amžius joms pirmąkart patekus į parlamentą yra šešiolika metų, analogiškas rodiklis premjerų vyrų šeimose – dvylika metų.

Ir nors yra dalykų, galinčių tas kliūtis pašalinti – vaikų lopšelis-darželis vyriausybiniuose pastatuose arba pavaduotojų paskyrimas naujagimio susilaukusioms politikėms, leidimas parlamente maitinti krūtimi, rinkimų rezultatai atskleidžia, kaip atidžiai stebimas politikių šeiminis gyvenimas.

"Rinkėjai pripažįsta, kad egzistuoja dvigubi standartai, tačiau sąmoningai ir aktyviai prisideda prie jų egzistavimo. Jiems kelia nerimą tai, kas rūpinsis politikės vaikais, ypač jei jie maži, kai ji turi tiek daug darbo, tačiau jei kandidatė vaikų neturi, rinkėjai nerimauja, kad negalės tinkamai suprasti šeimų rūpesčių ir interesų", – dviprasmišką situaciją konstatuoja už moterų lygias teises politikoje kovojantis Barbaros Lee šeimos fondas.