A. Merkel – pagrindinė liberalių Vakarų vertybių gynėja

Ir jai neliko kito kelio, kai Amerikoje prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas, Prancūzijoje gali laimėti Marine Le Pen, Rusijoje Vladimiras Putinas mėgina statyti pasaulį žemyn galva, o pačiai Vokietijai grasina populistai – ji privalo apginti Vakarų vertybes. Todėl tikėtina, kad, nepaisant migrantų krizės, ji vadovausis lozungu „jokių eksperimentų“.

„Wir Schaffen Das“ – „Sugebėsime“. Taip į lietuvių kalbą verčiama žymioji A. Merkel frazė, kurią analitikai vėl pradėjo svarstyti, kai Vokietijos kanclerė savo Krikščionių demokratų partijai pareiškė kitų metų rinkimuose sieksianti jau ketvirtosios kadencijos, po kurios pagal buvimo valdžioje trukmę galėtų lygiuotis į legendinius Helmutą Kohlį ar Konradą Adenauerį.

„Wir Schaffen Das“ gali simbolizuoti dar vieną pergalę būtent dėl to, kad apgalvojusi pati A. Merkel šią frazę dabar vartoja kur kas rečiau. Daugeliui vokiečių ji primena pernykštę pabėgėlių krizę, kai A. Merkel gynė atvirų durų politiką ir. suerzinusi dalį uždaresnių rinkėjų, patyrė reitingų nuosmukį.

„Tenoriu pasakyti, kad Vokietija – stipri šalis ir šito iššūkio reikia griebtis, nepamirštant, kiek daug jau sugebėjome nuveikti. Mes sugebėsime. Jei kils kliūčių, turime jas įveikti“, – 2015 metų rugpjūtį kalbėjo A. Merkel.

Tais metais Vokietija sulaukė milijono prieglobsčio prašytojų, šiemet vyriausybė prognozuoja apie 300 tūkstančių, ir po tokių srautų A. Merkel vietoj frazės „Wir Schaffen Das“ daugiau dėmesio skyrė deportavimui asmenų, kuriems Vokietija prieglobsčio nesuteikė. Sakė, kad jei galėtų atsukti laiką, tiesiog pasiruoštų, kaip greičiau atskirti, kuriems iš milijono būtinas prieglobstis.

„Tiesa, kad jos reitingai smuktelėjo per pabėgėlių krizę, tačiau jie vis tiek neįtikėtinai aukšti, jeigu vertintume atsižvelgdami į 11 metų valdymą“, – teigia „Reuters“ apžvalgininkas Andreasas Rinke.

Per 11 metų A. Merkel sugebėjo likti populiari, nes politikoje elgėsi nuosaikiai, lanksčiai, įžvelgė daugiau spalvų nei tik juodą ar baltą, sako rėmėjai. Kanclere ji tapo 2005-aisiais, kai su socialdemokratais sulipdė didžiąją koaliciją, iki tol laikytą sunkiai tikėtina.

2011-aisiais nutarė paklausyti oponentų žaliųjų ir nurodė palaipsniui visiškai atsisakyti branduolinės energijos. Finansus ragino taupyti, bet minimalios algos kėlimą rėmė. Garsiai paskelbė apie esą žlugusį Europos Sąjungos multikultūralizmo projektą, bet drąsiai ragino Bendriją kurti glaudesnę politinę sąjungą. Per pabėgėlių krizę gynė minėtą atvirų durų politiką, bet dar prieš garsiąją „Wir Schaffen Das“ frazę išdrįso prieglobsčio prašytojų vaikams į akis pasakyti – visiems vietos net ir Vokietijoje nėra.