- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepraėjus nė dviems mėnesiams po naujos Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo kanclerės Angelos Merkel ir prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) nuomonės apie Europos ateitį išsiskyrė, artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.
Vokietijos vyriausybės vadovė Angela Merkel pirmadienį išreiškė pritarimą savo tikėtinos įpėdinės, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderės Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer), išdėstytoms mintims dėl Europos Sąjungos pertvarkymo, prieštaraujančioms E. Macrono vizijai.
Iš šių siūlymų aštriausias diskusijas kelia raginimas paskirti bendrą ES atstovą prie Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JTST), kur Prancūzija yra viena iš penkių nuolatinių narių.
A. Merkel teigimu, atstovavimas visam blokui šioje tarptautinėje institucijoje „yra labai gera ateities koncepcija“, galinti padėti „suvienyti europiečių balsus“.
Vokietija jau daugelį metų siekia tapti JTST nuolatine nare. Šį statusą dabar turi Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios galybės – Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija.
„Faktas, kad Prancūzija skeptiškai vertina (siūlymą dėl) bendros Europos vietos JT, yra gerai žinomas“, – pridūrė kanclerė, kalbėdama per spaudos konferenciją su Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu.
A. Kramp-Karrenbauer, dažnai įvardijama AKK, šeštadienį paskelbtame straipsnyje ragina siekti didesnės Europos vienybės, ypač saugumo srityje – pavyzdžiui, ateityje pastatyti bendrą ES lėktuvnešį.
Vis dėlto AKK – A. Merkel kruopščiai parinkta įpėdinė, besitikinti CDU triumfo per kitus rinkimus Vokietijoje – nepritaria tam tikroms E. Macrono pozicijoms, ypač dėl ES valstybių skolų apjungimo ir socialinių garantijų politikos derinimo.
Ji taip pat siūlo, kad Europos Parlamentas posėdžiautų tik Briuselyje ir atsisakytų Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste kas mėnesį šaukiamų papildomų sesijų, kurias ji vadina „anachronizmu“.
„Nejudame į priekį“
Pagrindinėms Europos projekto varomosiomis jėgomis tradiciškai laikomos Vokietija ir Prancūzija sausio pabaigoje pasirašė sutartį dėl plataus bendradarbiavimo.
Kaip bebūtų, A. Merkel ir E. Macronas priklauso skirtingiems politiniams blokams, besivaržantiems per Europos Parlamento rinkimus.
E. Macrono partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) užėmė bendrą poziciją su su liberalais, o A. Merkel partija CDU rinkimų kampaniją vykdo su konservatyviąja Europos liaudies partija (EPP).
Ilgametė vokiečių kanclerė, paskelbusi, kad 2021 metais baigusi savo dabartinę kadenciją nesieks būti perrinkta, pirmadienį daugiausiai išreiškė pritarimą AKK pagrindinėms mintims.
A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) per spaudos konferenciją pabrėžė, kad AKK planai Europai „dera su kanclerės mintimis“.
A. Kramp-Karrenbauer taip pat nepritaria E. Macrono raginimui Europos mastu koordinuoti minimalių atlyginimų dydžius. Ji įsitikinusi, kad „socialinių garantijų ir minimalių atlyginimų europeizacija būtų neteisingas kelias“.
Prancūzijos vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux (Benžamenas Grivo) savo ruožtu paaiškėjusių nuomonių skirtumų nesureikšmino ir pabrėžė, kad nesutariama tik dėl trijų dalykų: ES atstovavimo JT, minimalių atlyginimų sistemos ir Europos Parlamento sesijų.
Tuo metu prancūzų Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau (Natali Luazo), duodama interviu dienraščiui „Le Monde“ ir kitiems Prancūzijos leidiniams, kiek atviriau kritikavo Vokietijos lyderių pozicijas.
„Nuolat girdžiu, kad neturėtumėm jungti (ES šalių kredito) rizikos; tai reiškia, kad nejudame į priekį ir nieko nekeičiame“, – pareiškė ji.
Austrijos kancleris sukritikavo siūlymus
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) antradienį pareiškė, kad skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento siūlymus dėl esminio Europos Sąjungos pertvarkymo.
„Esama ir tokių siūlymų, kuriuos atmetame“, – pareiškė jis vokiečių radijui „Deutschlandfunk“, pavadindamas dalį E. Macrono minčių „utopinėmis“ ir „pavojingomis“.
S. Kurzas pabrėžė, kad siūlymas Europos mastu koordinuoti minimalių atlyginimų dydžius savaime yra gera, bet jo „iš esmės neįmanoma“ įgyvendinti atsižvelgiant į skirtingas pragyvenimo išlaidas ir gyvenimo lygius įvairiose ES šalyse.
Austrijos lyderis pridūrė, jog palaiko Vokietijos valdančiosios partijos, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), kuriai priklauso kanclerė A. Merkel, išdėstytą poziciją dėl E. Macrono siūlymų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai5
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais3
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą11
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...