- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį patikslino, kad jos pareiškimas, jog ginčas dėl „Brexti“ turi būti išspręstas per 30 dienų, neturėtų būti interpretuojamas kaip griežtas terminas.
Per vizitą Nyderlanduose A. Merkel žurnalistams paaiškino, kad „geriau būtų sakyti, kad tai galima būtų pasiekti iki spalio 31 dienos“.
„Taigi, esmė ne 30 dienų – [šis pareiškimas] tebuvo alegorija faktui, kad tai galima padaryti per trumpą laiką“, – pridūrė kanclerė.
Per trečiadienį vykusias derybas su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu) išsakytas A. Merkel pareiškimas, kad nesutarimai dėl Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos turėtų būti išspręsti per 30 dienų, kai kurių komentatorių buvo perteiktas kaip griežtas terminas šios šalies lyderiui.
B. Johnsonas siekia, kad JK išstotų iš Bendrijos iki spalio 31 dienos – pasiekus sprendinį dėl daugiausiai ginčų keliančio Airijos sienos klausimo arba be jo.
A. Merkel pareiškė, kad ji paminėjo naują terminą, „nes Didžioji Britanija sako, kad norėtų išstoti iš Europos Sąjungos spalio 31 dieną“.
„Iki to laiko turime dirbti šiuo klausimu – dirbti, jeigu bus abiejų šalių noras“, – pridūrė ji.
Pasak Vokietijos lyderės, siekiama surasti tokį sprendinį, kad abi šalys gerbtų prieš du dešimtmečius pasiektą taikos susitarimą Britanijai priklausančioje Šiaurės Airijos provincijoje ir kad „tuo pačiu metu galėtume užtikrinti (ES) vidaus rinkos vientisumą“.
Trečiadienio vakarą Berlyne A. Merkel įžiebė Londonui ryškiausią per kelias pastarąsias savaites vilties kibirkštėlę savo žodžiais: „Sakėme, kad veikiausiai surasime (išeitį) per dvejus metus, bet galbūt galėtume tai padaryti per ateinančias 30 dienų, kodėl gi ne?“
Ant kortos pastatyta vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (backstop), turinti užtikrinti, kad po JK išstojimo iš ES siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos išliks atvira.
B. Johnsonas sako, kad ši priemonė yra „antidemokratiška“ ir pažeidžia Didžiosios Britanijos suverenitetą, nes dėl jos Londonas pereinamuoju laikotarpiu turės taikytis prie ES nuostatų.
Prancūzijos prezidentas palaiko siūlymą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pritarė siūlymui dar mėnesį tęsti derybas, ieškant sprendinio dėl „Brexit“, nors atmetė didelių nuolaidų Londonui galimybę, ketvirtadienį pradėjęs susitikimą su Jungtinės Karalystės premjeru B. Johnsonu
Kaip ir Vokietijos kanclerė – ankstesnę dieną, E. Macronas palaiko mintį, kad turi būti leista dar 30 dienų ieškoti sprendinio Airijos sienos problemai, kurstančiai didžiulius ginčus nuo pat „Brexit“ derybų pradžios 2017 metais.
„Mums reikia pasistengti, kad šis mėnuo būtų naudingas“, – E. Macronas sakė stovėdamas šalia B. Johnsono. Pastarasis savo ruožtu tvirtino, kad esama „lengvai pasiekiamų“ sprendinių, turinčių neleisti po „Brexit“ atsirasti realiai sienai tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos.
Tačiau E. Macronas, pripažinęs, kad jo požiūris dėl „Brexit“ tarp Europos lyderių laikomas griežčiausiu, atmetė B. Johnsono raginimus atmesti vadinamąją apsidraudžiamąją priemonę dėl Airijos problemos, Bendrijos suderėtą su ankstesne Britanijos lydere Theresa May (Tereza Mei).
Apsidraudžiamoji priemonė (backstop) turi užtikrinti, kad Britanijai išstojus iš ES nebūtų atnaujinti muitinės tikrinimai prie sienos tarp Bendrijos nare liekančios Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.
B. Johnsonas šį mechanizmą laiko „antidemokratišku“ ir iššūkiu Britanijos suverenitetui, nes jis reikalauja, kad Londonas pereinamuoju laikotarpiu laikytųsi Bendrijos taisyklių.
„Esama lengvai prieinamų techninių sprendinių (išvengti muitinės tikrinimų), ir jie buvo plačiai aptarti, – tvirtino B. Johnsonas. – Galima kurti patikimų prekiautojų schemas, elektroninį išankstinį tikrinimą.“
ES argumentuoja, kad apsidraudžiamoji priemonė yra būtina, siekiant užtikrinti, jog neatsinaujintų konfliktas padalytoje saloje, kur prieš Britanijos valdymą nukreiptas smurtas nusinešė tūkstančius gyvybių.
„Noriu kalbėti labai aiškiai – per ateinantį mėnesį neparengsime naujos išstojimo sutarties, labai besiskiriančios nuo pirminių dalykų“, – Eliziejaus rūmuose sakė E. Macronas.
B. Johnsonui praeitą mėnesį atėjus į valdžią tikimybė, kad spalio 31-ąją Britanija išstos iš ES be jokios sutarties, padidėjo. Ekonomistai sako, kad toks scenarijus padarytų didelės žalos tiek JK, tiek ES ekonomikoms.
„ES ir šalys narės scenarijaus be sutarties tikimybė turi vertinti rimčiau nei iki šiol“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė vienas ES pareigūnas, pageidavęs likti anonimas.
Vienas prancūzų pareigūnas trečiadienį irgi sakė, kad tokia baigtis tampa „labiausiai tikėtina“.
ES „šiek tiek susirūpinusi“
Minėtas pareigūnas, kalbėjęs prieš derybas Paryžiuje, pareiškė, kad blokas yra „šiek tiek susirūpinęs dėl to, ką išgirdome vakar“ Berlyne.
„Laukiame naujų faktų, įgyvendinamų idėjų“, – pridūrė jis.
„ES ir valstybės narės turi vertinti išstojimo be sutarties galimybę daug rimčiau nei anksčiau“, – pažymėjo pareigūnas.
Vis tik Prancūzijos ir Vokietijos sutikimas tęsti derybas su B. Johnsono vyriausybe suteikė optimizmo finansų rinkoms – svaro vertė euro ir dolerio atžvilgiu išaugo vienu procentu.
Kalbėdama Nyderlanduose vėliau ketvirtadienį A. Merkel pareiškė, kad Britanija turi rasti sprendinį Airijos sienos problemai iki pat „Brexit“ galutinio termino – spalio 31 dienos. Tai yra šiek tiek daugiau laiko nei 30 dienų laikotarpis, kurį kanclerė paminėjo trečiadienį.
Vilties prošvaistė?
Vizitas Paryžiuje buvo B. Johnsono pirmosios kelionės į užsienį nuo darbo premjero poste pradžios antroji stotelė.
Trečiadienį jis lankėsi Berlyne, kur derėjosi su A. Merkel, pasiūliusia jam laiko sprendiniui rasti.
B. Johnsonas pareiškė, kad buvo „smarkiai paskatintas“ per derybas su Vokietijos lydere.
„Žaviuosi ta ryžtingumo dvasią, kurią, regis, ji turi“, – sakė britų premjeras.
Tačiau daugelis apžvalgininkų įžvelgė A. Merkel komentaruose dar vieną pavyzdį, esą rodantį, kad vokiečių kanclerė viešai reiškia daug švelnesnę poziciją dėl „Brexit“ negu E. Macronas, kurio kandžios replikos jau ne kartą pykdė Londoną.
„Tarp Paryžiaus ir Berlyno nėra nė menkiausio nesutarimo šiais klausimais“, – trečiadienį patikino vienas E. Macrono patarėjas, taip pat pageidavęs likti anonimas.
Politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Europos klausimais Mujtaba Rahmanas (Mudžtaba Rahmanas) mano, kad siūlymas vesti derybas yra nedidelė nuolaida, kurią suteikė ES, nenorėdama būti palaikyta atsakinga už „kietąjį“ „Brexit“.
„Jie sako Borisui: tvirtini, kad visa tai gali būti padaryta kitaip – turi 30 dienų pasiekti tai, ko jūs, britai, neįstengėt padaryti per dvejus metus“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Milei paskelbė apie pirmąjį per 16 metų Argentinos biudžeto perteklių
Mažinti Argentinos išlaidavimą užsibrėžęs naujasis prezidentas Javieras Milei pirmąjį nuo 2008 metų ketvirčio biudžeto perteklių pavadino „istoriniu pasiekimu“. ...
-
D. Tuskas nori A. Dudos komentaro apie tai, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareikalavo, kad prezidentas Andrzejus Duda pateiktų daugiau detalių apie savo pareiškimą, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus. ...
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...
-
Rusija atšaukė gegužės 9-osios eiseną Maskvoje: baiminasi dėl saugumo5
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai. ...
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasir...
-
Latvija nutarė atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose2
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose. ...
-
Ukrainoje kilus korupcijos skandalui įtariamas žemės ūkio ministras
Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino žemės ūkio ministrą nuo 2017 iki 2021 metų neteisėtai pasisavinus valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų). ...
-
JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti bes...
-
Po pranešimo apie sunkią ligą R. Kadyrovas pademonstravo savo sportinę formą21
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sunkią ligą, Kremliui ištikimas politikas pasidalijo treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose demonstravo savo fizinį pasirengimą. ...