M. McGuinnessas: vienų mylimas, kitų nekenčiamas

Pašlijo sveikata?

Buvęs Šiaurės Airijos pirmojo ministro pavaduotojas M.McGuinnessas, vienu metu vadovavęs už regiono atsiskyrimą nuo Britanijos kovojusiai Airijos respublikonų armijai (IRA), būdamas 66 metų, mirė. Apie tai antradienį pranešė airių nacionalistų partija "Sinn Fein".

"Giliai apgailestaujame ir liūdime sužinoję apie mūsų draugo ir bendražygio M.McGuinnesso mirtį. Jis naktį mirė Deryje (Londonderyje)", – buvo sakoma partijos pranešime.

Anot britų visuomeninio transliuotojo BBC, M.McGuinnessas mirė nuo retos širdies ligos.

Iš aktyvios politikos M. McGuinnessas pasitraukė šių metų sausį dėl, kaip jis pats sakė, pašlijusios sveikatos. Kita vertus, politiko atsistatydinimo priežastis galėjo būti ne tik liga – jau kuris laikas "Sinn Fein" nesutaria su politine konkurente – probritiška Demokratine junionistų partija (DUP) – dėl Šiaurės Airijos vyriausybės formavimo.

Vadovavo IRA

"Sinn Fein" sausį atsisakė paskirti pamainą M.McGuinnessui įsiplieskus ginčui su DUP – jos partnere vyriausybėje, sudarytoje pagal taiką provincijai atnešusį valdžios pasidalijimo susitarimą.

Dėl šio žingsnio teko surengti pirmalaikius provincijos valdžios rinkimus, per kuriuos "Sinn Fein" reikšmingai sustiprino savo pozicijas DUP atžvilgiu. Bet abi partijos nesusitaria dėl naujos vyriausybės, tad Didžioji Britanija gali nuspręsti įvesti tiesioginį Londono valdymą.

2007 m. gegužę M.McGuinnessas pateko į istoriją pradėjęs darbą bendroje vyriausybėje kartu su buvusiu savo įnirtingu priešininku – DUP pirmuoju ministru Ianu Paisley.

Sprendimas pasidalyti valdžią buvo itin svarbi Šiaurės Airijos taikos proceso dalis. Šią provinciją tris dešimtmečius krėtė smurtas, nusinešęs daugiau kaip 3,5 tūkst. žmonių gyvybių.

Anksčiau M.McGuinnessas yra vadovavęs IRA organizacijai, kovojusiai už Šiaurės Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos ir prisijungimą prie pietinės kaimynės – Airijos Respublikos. Bet vėliau jis tapo susitaikymo šaukliu – 2012 m. įvyko įsimintinas momentas, kuris anksčiau būtų buvęs neįsivaizduojamas: per karalienės Elžbietos II vizitą Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste M.McGuinnessas paspaudė monarchei ranką.

Rankos paspaudimas

Besišypsančių taikdariu tapusio M.McGuinnesso ir Elžbietos II susitikimą įamžino fotografas Paulas Faithas, tuo metu dirbęs agentūroje "Press Association".

"Tas rankos paspaudimas buvo istorinis. Paspaudimas, kuris vėliau apkeliavo visą pasaulį. Visi labai nerimavo, išskyrus juos abu", – pasakojo P.Faithas.

Buvęs IRA vedlys nuotraukoje atrodė gana atsipalaidavęs, pirmą kartą spausdamas ranką karalienei. Bet apsaugininkai akivaizdžiai nervinosi, prisiminė P.Faithas.

"Atrodė, kad tai buvo jo ėjimas. Tai buvo jo kelionės dalis. Taip buvo pažymėtas dar vienas langelis", – sakė fotografas.

M.McGuinness'o partija "Sinn Fein" nepripažįsta karalienės valdžios Šiaurės Airijoje, tačiau jis atliko svarbų vaidmenį vedant derybas dėl 1998 m. Šiaurės Airijos taikos susitarimo.

Šis karalienės ir M.McGuinnesso rankos paspaudimas buvo  neįtikimas ir dėl to, kad IRA buvo atsakinga už karalienės sutuoktinio princo Philipo dėdės Louiso Mountbatteno nužudymą 1979 m., kai į laivą, kuriuo jis plaukė į žūklę, buvo įdėta bomba.

L.Mountbattenas, paskutinis Indijos britų valdytojas, taip pat buvo tolimas karalienės pusbrolis.

Pasak P.Faitho, rankos paspaudimą M.McGuinnessas bandė išlaikyti truputį ilgiau nei paprastai.

"Jis norėjo įsitikinti, kad aš padariau nuotrauką!" – prisiminė fotografas, pasak kurio, tuo metu pistacijų spalvos drabužį vilkinti karalienė atrodė suglumusi. Per kitą jų susitikimą, kuris įvyko pernai, 90-metį atšventusi karalienė M.McGuinnessui pajuokavo: "Aš vis dar gyva!"

Po šio istorinio rankos paspaudimo, kuris įvyko 2012 m. birželio 27 d. už uždarų durų Belfasto teatre, M.McGuinnessas ištarė karalienei palinkėjimą airiškai: "Viso gero ir tegul Dievas jus laimina."

"Aistringas respublikonas"

"Sinn Fein" lyderis Gerry Adamsas savo buvusį bendražygį pavadino "aistringu respublikonu, kuris nenuilstamai dirbo dėl taikos ir susitaikymo, dėl savo šalies susivienijimo".

"Visą savo gyvenimą Martinas demonstravo didelį ryžtą, orumą ir kuklumą, ir tai nepasikeitė jo trumpos ligos laikotarpiu", – buvo teigiama G.Adamso pareiškime.

M.McGuinnessas gimė 1950 m. Londonderio mieste Šiaurės Airijos provincijos šiaurinėje pakrantėje. Vaikystėje jo miestą krėtė tarpkonfesinis kraujo liejimas tarp protestantų ir katalikų.

Paauglystėje būsimasis IRA vadas įsitraukė į pilietinių teisių judėjimą ir sparčiai kilo grupuotės hierarchijos laiptais.

M.McGuinnessas buvo antras pagal rangą šios organizacijos vadas, kada 1972 m. per Kruvinąjį sekmadienį britų kareiviai Londonderyje paleido ugnį į 26 neginkluotus respublikonų protestuotojus ir 13 jų nukovė.

M.McGuinnessas buvo kalinamas už veiklą, susijusią su IRA, bet vėliau tapo taikytoju ir derėjosi su lojalistais ir Britanijos vyriausybe. 2007 m. jis tapo Šiaurės Airijos pirmojo ministro pavaduotoju ir dirbo drauge su buvusiu priešininku I.Paisley, kuris buvo pirmasis ministras.

I.Paisley sūnus Kyle'as "Twitter" parašė, kad labai nuliūdo išgirdęs apie Martino McGuinnesso mirtį.

"Su malonumu žvelgiu atgal į tuos nepaprastus vienus metus, kai jis ir mano tėvas dirbo drauge", – pridūrė jis.

Istorinis konfliktas

• Konfliktas Šiaurės Airijoje turi gilias istorines šaknis – Airija nuo anglų smarkiai nukentėjo reformacijos metais. XVI a. anglai Airijoje siekė diegti reformaciją, tačiau čia, skirtingai nei pačioje Anglijoje, buvo susidurta su aršiu airių katalikų pasipriešinimu. Todėl anglai airiams uždėjo labai sunkų jungą – ne tik politinį, tačiau ir religinį. Pamažu airių pasipriešinimas virto tautiniu. Tada tai buvo itin retas reiškinys Europoje.

• XVII a. viduryje Oliverio Kromvelio armija nukariavo visą Airiją, o airių pasipriešinimas buvo nuslopintas itin žiauriai. Bet 1685 m., monarchijos restauracijos metais, Anglijos karaliumi tapo Jokūbas Stiuartas II, kuris panaikino airiams daugelį suvaržymų. Anglijoje kilus protestantų sukilimui, Jokūbas II ir Airijos kariuomenė 1960 m. buvo nugalėti ir šalis vėl pavergta. Ši pergalė protestantų Šiaurės Airijoje iškilmingai švenčiama iki šiol.

• XX a. konfliktas virto politine kova tarp airių katalikų ir britų protestantų bendruomenių. Smurtas bene tris dešimtmečius kaustė Šiaurės Airiją. Konfliktas politikų iš Londono, Dublino ir Belfasto pastangomis buvo sureguliuotas 1998 m. Tais metais tarp britų demokratų unionistų ir airių "Sinn Fein" partijos buvo pasirašyta vadinamoji Gerojo penktadienio taikos sutartis.