- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
M. Le Pen: V. Putinas įkūnija naują pasaulio viziją
-
M. Le Pen: V. Putinas įkūnija naują pasaulio viziją
-
M. Le Pen: V. Putinas įkūnija naują pasaulio viziją
-
M. Le Pen: V. Putinas įkūnija naują pasaulio viziją
-
M. Le Pen: V. Putinas įkūnija naują pasaulio viziją
-
M. Le Pen: V. Putinas įkūnija naują pasaulio viziją
Prancūzijos ultradešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) penktadienį po susitikimo su Rusijos vadovu pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas įkūnija pasaulio „naują viziją“.
„Jis atstovauja suvereniai nacijai, – kalbėjo ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderė po susitikimo Kremliuje. – Aš manau, kad jis taip pat atstovauja naujajai vizijai“.
„Pastaraisiais metais atsirado naujas pasaulis. Tai yra Vladimiro Putino pasaulis, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasaulis Jungtinėse Valstijose“ ir pono (Narendros) Modi (Modžio) pasaulis Indijoje“, – sakė ji žurnalistams.
„Manau, kad aš greičiausiai esu ta, kuri pritaria visų šių didžių šalių bendradarbiavimo vizijai, o ne pataikavimo karingai vizijai, kuri per dažnai buvo išsakoma Europos Sąjungos“, – pareiškė M.Le Pen.
V. Putino ir M. Le Pen susitikimas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį susitiko su Maskvoje viešinčia ultradešiniųjų kandidate į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen (Marin Le Pen), parodė Rusijos valstybinė televizija.
„Savo santykius su Prancūzija laikome labai reikšmingais ir tuo pačiu stengiamės palaikyti vienodus santykius tiek su dabartinės valdžios, tiek su opozicijos atstovais“, – pareiškė V.Putinas.
Jis sakė, kad Maskva neketina kištis į šiuo metu Prancūzijoje vykstančią įtemptą prezidento rinkimų kampaniją.
„Jokiu būdu nenorime daryti įtakos dabartiniams įvykiams, bet pasiliekame teisę bendrauti su visų šalies politinių jėgų atstovais, kaip, pavyzdžiui, elgiasi mūsų partneriai Europoje, JAV“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo V.Putino pokalbį su M.Le Pen.
„Žinoma, būtų labai įdomu apsikeisti su jumis nuomonėmis apie tai, kaip vystosi mūsų dvišaliai santykiai ir apie Europoje besiklostančią situaciją. Žinau, kad jūs atstovaujate gana sparčiai besivystantį Europos politinių jėgų spektrą“, – sakė Rusijos lyderis.
Rusijos parlamentas šią savaitę pranešė, kad M.Le Pen penktadienį viešės Maskvoje ir susitiks su įstatymų leidėjais. Tačiau apie jos susitikimą su V.Putinu iš anksto nebuvo skelbta.
Kremlius pažymėjo, kad kandidatės į Prancūzijos prezidentus atvykimas į Maskvą buvo organizuotas tarpparlamentiniais kanalais, o V.Putino susitikimas su ja yra įprasta praktika, kaip ir kiti jo susitikimai su įvairiais opoziciniais veikėjais.
„Ji aplankė prancūzų meno parodą Patriarchų rūmuose Kremliuje ir ta proga buvo priimta Kremliuje prezidento V.Putino“, – žurnalistams aiškino prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Susitikimo pradžioje pats prezidentas pareiškė, kad Rusija pasirengusi palaikyti kontaktus su visų politinių jėgų atstovais, dabartine vadovybę, opozicijos atstovais – tai yra įprasta praktika“, – pridūrė jis.
Anksčiau penktadienį M.Le Pen susitiko su Valstybės Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu ir pasisakė už glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija kovojant su terorizmu.
Prancūzijos ultradešiniųjų lyderė jau anksčiau keliskart viešėjo Maskvoje. Rusijos valstybinė žiniasklaida itin palankiai nušvietė visus jos apsilankymus.
M.Le Pen yra tarp Europos politikų, kurie ragina palaikyti glaudesnius ryšius su V.Putinu ir pripažįsta 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Prancūzija kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis taiko Rusijai sankcijas dėl Krymo aneksijos ir Kremliaus vaidmens Rytų Ukrainą krečiančiame separatistiniame konflikte. M.Le Pen yra žadėjusi, kad jai tapus prezidente Prancūzija atsisakytų euro ir susigrąžintų nacionalinę valiutą, taip pat surengtų referendumą dėl tolesnės šalies narystės ES.
Paragino vienytis
Ultradešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen (Marin Le Pen), iki rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, apsilankė Maskvoje ir paragino Rusiją ir Prancūziją vienytis.
Rusijos ir Prancūzijos santykiai visada vystėsi draugystės atmosferoje, ir mūsų dienomis nėra realių priežasčių tarpusavio priešiškumui, penktadienį Maskvoje pareiškė ji.
Susitikusi su Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitetu, kuris ją pakvietė atvykti, M.Le Pen sakė, jog Rusija ir Prancūzija turėtų dirbti drauge, kad apsaugotų pasaulį nuo globalizmo ir islamo fundamentalizmo.
Be to, M.Le Pen pareiškė: „Mūsų partija (Nacionalinis frontas, FN) visada laikėsi nuomonės, kad Rusija ir Prancūzija turi palaikyti – ir, dar daugiau, plėtoti – santykius, siejančius mus nuo senų laikų. ... Ir nėra priežasties, pateisinančios dabartinį priešiškumą Rusijos Federacijos atžvilgiu.“
Prancūzija kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis taiko Rusijai sankcijas dėl 2014 metų kovą Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir Kremliaus vaidmens Rytų Ukrainą krečiančiame separatistiniame konflikte.
Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis sakė, kad M.Le Pen apsilankymas yra „drąsus“ žingsnis.
M.Le Pen ne kartą lankėsi Rusijoje ir susitiko su rusų parlamentarais. Maskva, vykdydama įtakos stiprinimo kampaniją dėl Ukrainos ir Sirijos kilus trinčiai tarp jos ir Vakarų, stengėsi įgyti Europos kraštutinių dešiniųjų partijų palankumą.
M.Le Pen yra žadėjusi, kad jai tapus prezidente Prancūzija atsisakytų euro ir susigrąžintų nacionalinę valiutą, taip pat surengtų referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Be to, ji jau seniai neslepia palankumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir yra ėmusi paskolą iš Rusijos banko.
Didžiausios galimybės užimti Prancūzijos vadovo postą prognozuojamos M.Le Pen (Marin Le Pen), centristų kandidatui, buvusiam ekonomikos ministrui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui), Respublikonų partijos ir jos sąjungininkų iškeltam ekspremjerui Francois Fillonui (Fransua Fijonui), socialistui Benoit Hamonui (Benua Hamonui) ir komunistų remiamam kandidatui Jeanui-Lucui Melenchonui (Žanui Liukui Melanšonui).
Kitiems šešiems kandidatams neprognozuojama surinkti daugiau kaip 5 proc. balsų.
Prezidento rinkimų pirmasis ratas vyks balandžio 23 dieną, o gegužės 7-ąją veikiausiai įvyks antrasis – jame susigrums du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Stoltenbergas: klimato kaita yra viena iš priežasčių, turinčių įtakos pasaulio saugumui
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis. ...
-
Premjero kanceliarijos vadovas: Lenkija privalo pasitikėti savo ambasadoriais
Lenkijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Janas Grabiecas (Janas Grabecas) pirmadienį pareiškė, kad Varšuva turi pasitikėti savo ambasadoriais. ...
-
R. T. Erdoganas pasveikino V. Putiną, pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje9
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pasiūlė tarpininkauti tarp Maskvos ir Ukrainos, pranešė turkų prezidentūra. ...
-
Slovakijos prezidento rinkimų centre – susiskaldymas dėl Ukrainos
Savaitgalį Slovakijoje vyks prezidento rinkimai, kurie gali sušvelninti arba sugriežtinti šios NATO ir Europos Sąjungos narės požiūrį į Ukrainą. ...
-
Apklausa: vis mažiau pabėgėlių ukrainiečių ketina grįžti į tėvynę
Vis mažiau ukrainiečių planuoja grįžti į tėvynę: prieš pusantrų metų tokį ketinimą išsakė apie 50 proc. pabėgėlių, o dabar šis rodiklis sudaro 26 proc. ...
-
Per koncertą Raudonojoje aikštėje V. Putinas sveikino minią ir gyrė Ukrainos teritorijų aneksiją
Pirmadienį Vladimiras Putinas dėkojo miniai, susirinkusiai į koncertą Raudonojoje aikštėje po jo pergalės per vadinamuosius prezidento rinkimus. ...
-
Politologas: V. Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas7
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti. ...
-
Čečėnijoje už V. Putiną balsavo beveik 100 proc. rinkėjų4
Už jau penktai kadencijai išrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurio rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi, šiaurės Kaukazo Čečėnijos respublikoje balsavo 98,99 proc. rinkėjų – tai geriausias V. Putino rezultatas viso...
-
ES ministrai susitarė įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl A. Navalno mirties
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai, reaguodami į opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtį, dpa pranešė ES diplomatai. ...
-
Pietų Korėjos gynybos ministras: Šiaurės Korėja jau išsiuntė Rusijai 7 tūkst. konteinerių šaudmenų
Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų išsiuntė į Rusiją apie 7 tūkst. konteinerių, pripildytų amunicijos ir kitos karinės technikos, kad paremtų ją kare prieš Ukrainą. ...