Lisabonos sutartimi steigiami du nauji ES postai

Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartimi, kuri įsigalios kitą mėnesį, steigiami du nauji Bendrijos postai, kuriais siekiama racionalizuoti bloko darbą ir sustiprinti jo pozicijas pasaulinėje arenoje.

27 ES valstybių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje bandys išrinkti žmones į šiuos du postus - pirmąjį Bendrijos prezidentą ir naująjį užsienio politikos vadovą.

ES prezidentas

Šis pareigūnas, oficialiai vadinamas Europos Vadovų Tarybos prezidentu, dirbs dvejų su puse metų kadenciją, kurią vieną kartą bus galima pratęsti.

ES prezidentą renka visų 27 ES valstybių lyderiai, pageidautina, bendru konsensusu, tačiau jei tokio nebūtų galima rasti - kvalifikuota balsų dauguma.

Prezidento posto tikslas yra suteikti Europai "veidą" ir stabilesnį nei pagal dabartinę sistemą vadovavimą. Dabar Bendrijai kas pusmetį pasikeisdamos vadovauja visos jos narės.

Kandidatas į ES prezidentus turėtų atstovauti Europos pozicijai tarptautinėje arenoje ir pirmininkauti susitikimams pačioje ES, kurių metu siekiama konsensuso svarbiais klausimais.

Tačiau Lisabonos sutartyje gan miglotai apibūdinamos prezidento galios ir pareigos, tik sakoma, kad prezidentas turėtų skatinti ES darbą.

Taip paliekama galimybė dirbti ir ryškiai figūrai, kuri vaidmenį sau išsikovotų pati, ir ne tokiam ryškiam veikėjui, kuris vaidintų labiau administracinį ir konsensusų ieškotojo vaidmenį.

Prezidentas gaus 300 tūkst. eurų (1 mln. litų) užmokesčio ir priemokų.

ES užsienio politikos vadovas

ES užsienio politikos vadovas, kuris oficialiai vadinamas Aukštuoju įgaliotiniu bendrajai užsienio ir saugumo politikai, turės daugiau įgaliojimų nei dabartinis bloko užsienio politikos vadovas Javieras Solana, kurio postas bus panaikintas.

Naujasis užsienio politikos vadovas dirbs penkerių metų kadenciją.

Kad ir kas būtų išrinktas, tam žmogui teks tarptautiniuose susitikimuose kaip lygiam prieš lygius stoti prieš Kiniją, JAV ir kylančias pasaulio valstybes, taip pat - fokusuoti bloko užsienio politiką, užimančią vis platesnę sferą.

Jo vaidmuo Lisabonos sutartyje yra labiau apibrėžtas nei ES prezidento: joje sakoma, kad užsienio politikos vadovas vykdys ES užsienio ir saugumo politiką ir prisidės prie jos plėtojimo.

Be to, užsienio politikos vadovas pirmininkaus reguliariems ES užsienio reikalų ministrų susitikimams ir bus Europos Komisijos vicepirmininkas.

Bendrijos užsienio politikos vadovas kontroliuos naują 5 tūkst. žmonių diplomatinį korpusą - Europos išorės veiksmų tarnybą (European External Action Service - EEAS) - ir ES misijas visame pasaulyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių