Lenkijos žurnalistas: neabejojama, kad L. Walesa bendradarbiavo su saugumu

Dabar neabejojama, kad slaptosios komunistų tarnybos ir pirmasis pokomunistinės Lenkijos prezidentas Lechas Walesa buvo užmezgę ryšį, bet labai svarbu, kad dokumentuose išaiškėja, jog slaptosios tarnybos pačios nutraukė ryšius su L. Walesa, esą jis nenoriai bendradarbiavo ir kritikavo padėtį Lenkijoje, LRT RADIJUI sako dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Romanas Imielskis. O pats politikas ir toliau neigia buvęs informatoriumi bei tikina, kad saugumas pasinaudojo jo parašais, kad galėtų gauti pinigų, neva skirtų „Bolekui“, kuriuos iš tikrųjų pasisavino patys.

Greičiausiai dokumentai nėra suklastoti

Jau kurį laiką sklandžiusios kalbos apie galimą „Solidarumo“ lyderio, pirmojo pokomunistinės Lenkijos prezidento ir Nobelio taikos premijos laureato Lecho Walesos bendradarbiavimą su komunistinėmis slaptosiomis tarnybomis 8-ajame dešimtyje paskutinę vasario savaitę, atrodo, buvo galutinai patvirtintos. Vasario 22 d. Tautinės atminties institutas Varšuvoje žurnalistams atskleidė dokumentus, gautus iš neseniai mirusio Liaudies Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ministro Czeslawo Kiszczako našlės.

Pasak dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktoriaus Romano Imielskio, iki dabar niekas nežinojo apie šiuos dokumentus, nors kalbos, kad L. Walesa turėjo ryšių su slaptosiomis tarnybomis, Lenkijoje sklandė ir anksčiau, jos nėra naujos. „L. Walesos kritikai ir seniau teigė, kad prezidentas turėjo ryšių su komunistų slaptosiomis tarnyboms, bet niekas nežinojo, kokie jie buvo. Svarbu paminėti, kad net ir L. Walesos kritikai visada sakė, kad ryšiai su slaptosiomis struktūromis nesumenkina L. Walesos tolesnės veiklos su „Solidarumu“ vedant Lenkiją į išsivadavimą“, – pabrėžia žurnalistas.

Tarp paviešintų dokumentų figūruoja ir Boleko slapyvardis. Būtent juo, teigia Tautinės atminties institutas, naudojosi L. Walesa. Viename iš žurnalistams parodytų dokumentų rašoma: „Aš, žemiau pasirašęs Lechas Walesa, Boleslawos ir Felikso sūnus, gimęs 1943 m. Lipno apskrityje, Popovo vietovėje, įsipareigoju visiškoje paslaptyje saugoti pokalbių su saugumo darbuotojais turinį. Tuo pat metu įsipareigoju bendradarbiauti su saugumo tarnybomis išaiškinat ir kovojant su Lenkijos Liaudies Respublikos priešais. Informaciją teiksiu raštiškai ir bus ji teisinga.“

Dėl dokumentų tikrumo Lenkijoje nuomonių yra įvairių, bet, kaip pastebi R. Imielskis,  greičiausiai jie nėra suklastoti: „Galbūt ne visi dokumentai yra tikri, galbūt L. Walesos parašu buvo pasinaudota. L. Walesa neigia turėjęs ryšių su slaptosiomis tarnybomis ir teigia, kad paviešinti dokumentai – klastotės. Žinome, kad 1980 m., prieš tai, kai L. Walesa pelnė Nobelio taikos premiją, buvo bandoma pateikti sufalsifikuotą informaciją apie jį. Taigi ir šį kartą nežinome, kurie dokumentai tikri, o kurie ne.“

Slaptosios tarnybos nutraukė ryšius 

Vis dėlto, kalba „Gazeta Wyborcza“ redaktorius, dabar neabejojama, kad komunistų slaptosios tarnybos ir L. Walesa buvo užmezgę ryšį, tačiau reikia nepamiršti tuometinio laikotarpio. „Žmonės tuomet bijojo dėl savo gyvenimo, buvo praradę viltį. Bet labai svarbu, kad dokumentuose išaiškėja, jog slaptosios tarnybos pačios nutraukė ryšius su L. Walesa, esą jis nenoriai bendradarbiavo ir kritikavo padėtį Lenkijoje“, – teigia R. Imielskis.

Paklaustas, ką paviešinti dokumentai atskleidžia apie L. Walesą, R. Imielskis sako, kad užsieniečiams labai sunku paaiškinti situacijos kontekstą, nes reikia grįžti į 1970 m., kurie Lenkijoje buvo tragiški.

„Tais metais vyko Gdansko laivų statybininkų protestai. Komunistai pasiuntė savo karius nuraminti maišto ir dalis darbuotojų buvo nužudyti. Dabar žinome, kad po šio įvykio L. Walesa buvo tardomas saugumo tarnybų ir pasirašė dokumentą, kuriame sutiko bendradarbiauti ir tapti agentu. Dokumentai atskleidžia, kad po to L. Walesa su specialiųjų tarnybų agentais susitiko ne vieną kartą ir informavo juos apie situaciją Gdansko laivų statybos įmonėje, apie žmones, nepatenkintus santvarka“, – primena žurnalistas.

Neatlikta rašysenos ekspertizė

Dokumentų, susijusių su L. Walesa, autentiškumas nėra įrodytas – „Boleko bylą“ paviešinęs Tautinės atminties institutas medžiagą skelbia neatlikęs rašysenos ekspertizės. O L. Walesa daug ką nustebino, kai prisipažino pasirašęs ant dokumentų saugumo tarnyboms. Tačiau politikas ir toliau neigia buvęs saugumo darbuotojų informatoriumi. Jis tikina, kad saugumas pasinaudojo jo parašais, kad galėtų iš savo kasos gauti pinigų, neva skirtų „Bolekui“, kuriuos iš tikrųjų pasisavino patys. „Jie turėjo rodyti, kad aš bendradarbiauju, ir už mane rašė raportus, kad galėtų mano vardu imti pinigus“, – taip teigia L. Walesa.

Lenkijoje nuomonės dėl pirmojo pokumunistinės Lenkijos prezidento gerokai susiskaldžiusios.  Pasak R. Imielskio, paviešinti dokumentai tik paaštrino kovą tarp L. Walesos ir jo kritikų – valdančiosios Teisės ir Teisingumo partijos politikai apkaltino L. Walesą, esą jis tapo aršiu komunizmo oponentu tik susiklosčius aplinkybėms.

„Įdomu tai, kad šios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis 1980 m. pabaigoje palaikė L. Walesą. Tie, kurie palaiko L. Walesą, pripažįsta, kad jo bendradarbiavimas su slaptosiomis tarnybomis buvo didelė klaida, tačiau taip pat tvirtina, jog tai nekeičia jo indėlio į Lenkijos demokratizaciją. Teigiama,  kad jo trumpas bendradarbiavimas su slaptosiomis tarnybomis niekaip negali paneigti fakto, kad L. Walesa buvo vienas ryškiausių ir labiausiai nusipelniusių veikėjų Lenkijos istorijoje, žmogus, kuris bene labiausiai prisidėjo prie komunizmo žlugimo Lenkijoje“, – teigia R. Imielskis.

Be to, pastebi jis, nors nėra apklausų, atrodo, kad žmonės arba griežtai smerkia L. Walesą, arba sutinka, kad tai buvo klaida, tačiau neneigia jo indėlio į Lenkiją bei sako, kad svarbiausia žiūrėti, kas įvyko po 1976 m., kai L. Walesa nutraukė bendradarbiavimą su slaptosiomis tarnybomis.

Pirmieji įtarimai dėl L. Walesos galimo bendradarbiavimo su slaptosioms tarnyboms pasirodė 1992 m., praėjus dvejiems metams, kai jis buvo išrinktas prezidentu. Cz. Kiszczako archyvinė medžiaga buvo paviešinta vasario 22 d., nors teigiama, esą jis prieš mirtį nurodė dokumentus visuomenei atskleisti tik praėjus penkeriems metams po L. Walesos mirties.