- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos Seimas penktadienį priėmė rezoliuciją, kuria paskelbė liepos 11-ąją vadinamųjų Voluinės žudynių, vykdytų ukrainiečių nacionalistų prieš to krašto gyventojus lenkus Antrojo pasaulinio karo metais, aukų atminimo diena, įvardydamas tuos įvykius genocidu.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apgailestauja dėl Lenkijos Seimos nutarties pripažinti genocidu lenkų žudynes Voluinėje ir prognozuoja, kad po to seks politinių spekuliacijų.
„Apgailestauju dėl Lenkijos Seimo sprendimo. Žinau, daugelis panorės panaudoti tai politinėms spekuliacijoms“, – parašė jis feisbuke penktadienį.
Ukrainos prezidentas paragino Lenkiją siekti abipusio atleidimo ir tęsti darbą kartu vertinant tuos tragiškus įvykius.
„Turime grįžti prie Jono Pauliaus II įsakymo – atleidžiame ir prašome atleidimo, – pažymėjo P. Porošenka. – Tik bendrais žingsniais galime ateiti iki krikščioniško susitaikymo ir vienybės. Tik kartu galėsime išaiškinti visus bendros istorijos tragiškų puslapių faktus“.
Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrijus Deščycia, savo ruožtu, pareiškė apgailestavimą dėl minėto sprendimo.
„Nepaprastai skaudu, kad dalis lenkų politikų, priimdami sprendimą dėl Voluinės aukų paminėjimo, taip ir neatsižvelgė į ne vieną kartą Ukrainos teiktus pasiūlymus dėl mūsų bendros tragiškos istorijos bendro vertinimo“, – parašė A. Deščycia feisbuke penktadienį.
Jis prognozuoja, kad po Lenkijos parlamento sprendimo seks Ukrainos politikų ir parlamentarų atsakymas; jie „įrodinės, kad buvo ukrainiečių genocidas iš lenkų pusės“.
Rezoliucija buvo priimta 432 deputatų balsais, 10 įstatymų leidėjų susilaikė.
Seimo komisijų pasiūlytame ir pirmuoju skaitymu patvirtintame rezoliucijos tekste sakoma, kad 1943 metų liepą Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN), Ukrainos sukilėlių armija (UPA) ir nacių „Waffen SS“ divizija „Galicija“, sudaryta iš ukrainiečių, surengė nusikalstamų išpuolių.
Iš viso nuo 1943 iki 1944 metų ukrainiečių nacionalistai nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir rytinėje Galicijoje, tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.
Didžiausios žudynės, per kurias lenkai buvo kapojami kirviais ir pjaustomi pjūklais, vyko 1943 metų liepos 11 dieną, kai, skirtingais duomenimis, Ukrainos sukilėlių armija niokojo nuo 60 iki šimto lenkų gyvenamųjų vietų.
Tikslus Voluinės žudynių kulminacijos aukų skaičių nėra žinomas iki šiol.
Tų pačių metų pabaigoje lenkų būriai surengė atsakomąsias atakas. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 2 iki 24 tūkst. ukrainiečių.
Naujojoje rezoliucijoje sakoma, kad prisimenant ukrainiečių nacionalistų nusikaltimus negalima nutylėti lenkų keršto akcijų, per kurias taip pat buvo liejamas civilių kraujas.
„Nutarime reiškiamas solidarumas su Ukraina, kuri kovoja su užsienio agresore dėl nepriklausomybės, taip pat pabrėžiama: tik tiesa yra kelias, vedantis į susitaikymą“, – rašoma dokumente.
Anksčiau šį mėnesį, liepos 7 dieną, Lenkijos Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje 1942–1945 metų Voluinės tragedija pripažįstama lenkų genocidu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per pirmąjį oficialų vizitą Vokietijoje R. Sunakas aptars su kancleriu O. Scholzu saugumą Europoje
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį lankysis Berlyne, pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų pradėjo eiti pareigas. ...
-
D. Trumpas Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku
Donaldas Trumpas antradienį Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku Taro Aso, tęsdamas šešėlinę respublikonų diplomatiją ir kampaniją, siekdamas per rinkimus lapkritį grįžti į Baltuosius rūmus. ...
-
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija lankosi Irane
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija išvyko iš Pchenjano į Iraną, trečiadienį pranešė šios branduolinius ginklus turinčios šalies valstybinė žiniasklaida. Tai - retas vizitas, pasak analitikų, keliantis sus...
-
Šiaurės Makedonijoje prasidėjo pirmas prezidento rinkimų turas
Šiaurės Makedonijos gyventojai trečiadienį pradėjo balsuoti pirmame prezidento rinkimų ture. ...
-
JAV Kongresas priėmė „TikTok“ uždraudimą numatantį įstatymo projektą
JAV Senatas antradienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo itin populiarus socialinis tinklas „TikTok“ būtų priverstas atsiskirti nuo savo patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ Kinijoje arba būtų uždrausta Jungtinėse Valsti...
-
Britų premjeras: Lenkija ir JK stiprina Europos saugumą1
Lenkija ir Jungtinė Karalystė kuria Europos saugumą, antradienį pareiškė britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), Varšuvoje susitikęs su Lenkijos kolega Donaldu Tusku ir aptaręs abiejų valstybių santykių stiprinimą. ...
-
Izraelis dėkoja JAV Senatui už pritarimą karinei pagalbai
Izraelio užsienio reikalų ministras trečiadienį padėkojo JAV Senatui už pritarimą 13 mlrd. dolerių (12,2 mlrd. eurų) vertės karinei pagalbai, jo žodžiais, siunčiančiai aiškią žinią žydų valstybės priešams. ...
-
Ukraina deda pastangas, kad šaukiamojo amžiaus vyrai grįžtų namo
Ukraina antradienį pareiškė įvedanti naujas priemones, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į gimtąją šalį, kariuomenei vargstant fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio karių trūkumo. ...
-
JAV Senatas patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. ...
-
Sulaikytas Rusijos gynybos ministro S. Šoigu pavaduotojas: gresia ilgi metai už grotų18
Netikėta žinia iš Rusijos. Rusijos tyrimų komitetas „Telegram“ kanale pranešė, kad įtarus kyšio paėmimu sulaikytas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas. ...