Lenkijoje pasirašytas prieštaringas 2017-ųjų biudžetas

  • Teksto dydis:

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) penktadienį pasirašė ginčijamą 2017-ųjų biudžeto aktą, kuris, anot precedento neturintį sėdimąjį protestą parlamente surengusių opozicijos deputatų, buvo priimtas neteisėtai.

Gruodžio viduryje valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) įstatymų leidėjai priėmė biudžeto projektą nepagrindinėje parlamento salėje.

Valdantieji griebėsi šio žingsnio, kai liberaliosios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) deputatai surengė precedento neturintį žemųjų parlamento rūmų – Seimo – užėmimą, priešindamiesi vyriausybės planams apriboti žiniasklaidos prieigą nušviečiant parlamento debatus.

Opozicijos įstatymų leidėjai pareikalavo pakartoti balsavimą dėl biudžeto ir tvirtino, kad jo priėmimas pažeidė parlamento procedūrų taisykles, todėl yra neteisėtas.

Vis dėlto valdančioji partija atmetė šiuos kaltinimus, o trečiadienį biudžeto projektą priėmė PiS kontroliuojamas Senatas.

PO lyderis Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetynas) ketvirtadienį paragino PiS palaikomą A. Dudą nepasirašyti biudžeto, argumentuodamas, kad Lenkijos partneriai, tarp jų Europos Sąjunga (ES), gali kelti klausimų, ar šis teisės aktas yra teisėtas.

Visgi penktadienį PO įstatymų leidėjai baigė parlamento okupaciją, kai PiS vyriausybė atsisakė planų apriboti žurnalistų galimybes nušviesti parlamento darbą.

Naujajame biudžete prognozuojama, kad Lenkijos ekonomika šiemet augs 3,6 proc., o biudžeto deficitas sudarys 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal ES reikalavimus, šalių narių biudžeto deficitas negali būti didesnis negu 3 proc. BVP.

Pavojus teisinės valstybės principams

Tačiau kritikai perspėja, kad deficitas gali padidėti, jeigu PiS vyriausybė įgyvendins dosnius pažadus socialinės rūpybos srityje, įskaitant naują lengvatų programą vaikus auginančioms šeimoms.

Lenkiją jau daug mėnesių krečia politinė krizė.

Gruodį ES suteikė PiS vyriausybei dar du mėnesius atšaukti pakeitimams, susijusiems su Lenkijos konstituciniu teismu, nes kitaip Varšuvai grės sankcijos. Bendrija perspėjo, kad priimti pakeitimai kelia „reikšmingą“ pavojų teisinės valstybės principams.

Ginčai dėl Konstitucinio Tribunolo pertvarkos ir krizė parlamente lydėjo jau ilgiau negu metus trunkantį PiS valdymą, per kurį ši partija priėmė įstatymų, kurie, kaip teigia kritikai, kelia pavojų demokratijai.

Ši politika provokavo gatvėse masinius protestus, bet, kaip rodo naujausios apklausos, PiS išlieka populiari – daugiausiai dėl planuojamų dosnių išlaidų socialinėje sferoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių