- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Greta viso „Brexit“ derybų šurmulio, Europos Sąjungoje šiemet vis garsiau kalbama, kad rytuose galbūt bręsta dar didesnė problema ir kad auga dar vieno atsiribojimo tikimybė, rašoma interneto portale bloomberg.com.
Faktinis Lenkijos vadovas Jaroslawas Kaczynskis pats išrinko antrą šalies ministrą pirmininką per dvejus metus. Naujuoju Lenkijos premjeru tapo Vakaruose išsilavinimą įgijęs finansų ministras Mateuszas Morawieckis. Tai dar vienas J. Kaczynskio šalininkas, kuris remia vis autoritariškesnės partijos „Teisė ir teisingumas“ (TT) pastangas perimti teismų kontrolę, nors tokį planą pasmerkė Europos Parlamentas ir Europos Komisija, teigiama Wojciecho Moskwos, Ewos Krukowskos ir Mareko Strzeleckio straipsnyje.
Elgiasi provokuojamai
Briuselyje įsivyrauja nuostata, kad ES institucijos nebegali tik stebėti, kaip didžiausia Europos Sąjungos paramos gavėja elgiasi provokuojamai ir dėl to nepatiria jokių pasekmių. Nėra daug manančių, kad Lenkija Jungtinės Karalystės pavyzdžiu panorės išstoti iš ES, tačiau ilgalaikis konfliktas tampa vis labiau tikėtinas.
Susirūpinimas dėl pokyčių Lenkijoje paskatino raginimus, kad šalims, kurios nesilaiko demokratinės teisinės valstybės principo, būtų apribota galimybė naudotis ES lėšomis. Lapkričio 15 d. Briuselyje įvykusiame ministrų susitikime šį klausimą per diskusijas dėl 2021–2028 m. biudžeto iškėlė Vokietija, Prancūzija, Šiaurės Europos ir kitos šalys.
Nėra daug manančių, kad Lenkija Jungtinės Karalystės pavyzdžiu panorės išstoti iš ES, tačiau ilgalaikis konfliktas tampa vis labiau tikėtinas.
„Briuselyje vis stiprėja nuostata, kad solidarumas negali būti vienpusis ir kad tampa vis sunkiau pateisinti 10 mlrd. eurų per metus injekcijas šaliai, kuri vis labiau nepaiso ES vertybių, – teigė politikos konsultantas ir buvęs ES ambasadorius Lenkijoje Bruno Dethomas. – Pats metas ES reaguoti, antraip kyla pavojus, kad susvyruos jos pačios moralinis autoritetas.“
Anot straipsnio autorių, lenkai yra pripratę, kad jų vyriausybė kelia nacionalistinį įkarštį ugningais išpuoliais prieš ES ir kartu reiškia pritarimą JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomai politikai. Lenkijos valdžia atsisako priimti musulmonų pabėgėlius, teigia, kad šalis yra pavergta, ir piktai atmeta jos autoritarinių tendencijų kritiką.
Tačiau netgi pagal paties J. Kaczynskio standartus jo kalba nepriklausomybės dienos proga lapkričio 10 d. buvo išties kategoriška. Lenkai turi „parodyti ligotai Europai, kaip išgyti, kaip grįžti prie pagrindinių vertybių, kaip užtikrinti tikrą laisvę ir kaip stiprinti mūsų civilizaciją, pagrįstą krikščionybe“, – teigė jis.
Pasikeitė nuotaikos
Europos Sąjunga susiduria su pavojumi, kad šalis, kuri buvo tokia svarbi per politinės ir ekonominės integracijos procesus po Šaltojo karo, dabar tampa šalimi atskalūne. Tikėtina, kad toks gilus konfliktas Europos projektui simboliškai pakenktų labiau nei integracijai įsipareigoti iš tiesų nenorėjusios Jungtinės Karalystės būsimas pasitraukimas.
Kol kas neigiamas J. Kaczynskio politikos poveikis apsiribojo tik tuo, kad šalis prarado įtaką 28 valstybių narių sąjungoje, kuri nesugeba užtikrinti vieningos pozicijos, kad padidintų spaudimą ir iš Lenkijos atimtų balso teisę ES vadovų susitikimuose.
Lenkija tebegauna visas lėšas iš 229 mlrd. Eur pagalbos, numatytos iki 2022 m. ir naudojamos įvairioms reikmėms – nuo naujų oro uostų statybos iki kanalizacijos vamzdžių tiesimo.
Tačiau pastaruoju metu nuotaikos Europos Sąjungoje pasikeitė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Lenkijai gali tekti brangiai sumokėti, jei ji ir toliau nepaisys ES reikalavimų teisingumo srityje. Spalio mėnesį pasirašytame Nyderlandų koalicinės vyriausybės susitarime teigiama, kad „subsidijos turėtų būti sumažintos toms valstybėms narėms, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų.“
O kol kas Lenkijos parlamentas baigia rengti teisės aktus, kuriais numatyta pertvarkyti Aukščiausiąjį Teismą ir Teismų tarybą – įtakingą instituciją, kuri sprendžia teisėjų karjeros klausimus. Kaip teigia šalies žmogaus teisių įgaliotinis Adamas Bodnaras, priėmus šiuos teisės aktus, Lenkijos demokratija liks be „paskutinių saugiklių“.
Priešiškumas Europos Sąjungai yra TT įgimtinė ypatybė, todėl, jei būtų partijos valia, Lenkija iš ES išstotų.
Net kai kurie TT parlamentarai suabejojo pakeitimų teisėtumu. „Balsuosiu taip, kaip mano partija, – per vieno iš parlamento komitetų diskusijas teigė Krystyna Pawlowicz. – Tačiau taip aiškiai pažeidžiama šalies Konstitucija.“
Nuo tada, kai TT prieš dvejus metus laimėjo parlamentinę daugumą, savo populiarumą ji užsitikrino pažadais ginti eilinių lenkų interesus. ES institucijų tebevykdomas Lenkijos vyriausybės veiksmų tyrimas dar labiau paskatino konfrontacinę partijos retoriką.
Kai kurie lenkų politikai privačiai teigia savo ES partneriams, kad, jei vyriausybės kritika nesiliaus, lenkai nusigręš nuo ES, o parama nacionalistinėms jėgoms išaugs.
Nepriklausomybės dieną, praėjus dienai po J. Kaczynskio kalbos, tradicinės eitynės Varšuvoje tapo kraštutinių dešiniųjų demonstracija su šūkiais „Europa bus balta“. Vyriausybė pasmerkė rasistus, tačiau kartu apkaltino žiniasklaidą, esą ši per daug dėmesio skiria „nereikšmingiems incidentams“.
Straipsnio autoriai pažymi, kad J. Kaczynskis niekada nerodė didelio entuziazmo ES atžvilgiu. Tiesa, jis pritarė stojimui artėjant 2003 m. referendumui, kai narystę parėmė 78 procentai lenkų. Tačiau stojimo metu J. Kaczynskis perspėjo, kad Lenkijos suderėtos stojimo sąlygos yra „grėsmė pamatinėms vertybėms, įskaitant nepriklausomybę ir demokratiją.“
Pasak Varšuvos universiteto teisės profesoriaus Marcino Matczako, jei Europos Sąjunga sumažins paramą Lenkijai, tai padės nuteikti visuomenę prieš ES.
„Priešiškumas Europos Sąjungai yra TT įgimtinė ypatybė, todėl, jei būtų partijos valia, Lenkija iš ES išstotų, – teigė M. Matczakas. – Tačiau J. Kaczynskis žino, kad jis negali to padaryti, nes lenkams narystė ES yra naudinga. Todėl partija palaipsniui formuoja neigiamą nuomonę ES atžvilgiu ir kartu teigia, kad Lenkija nesirengia išstoti.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Putinas paskelbė, kada vyks į Kiniją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. ...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“3
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
18 šalių vadovai ragina „Hamas“ paleisti įkaitus
Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir daugiau nei dešimties kitų šalių vadovai ketvirtadienį bendrame pareiškime paragino palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ paleisti dešimtis laikomų ...
-
JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinės D. Trumpo ieškinį dėl teisinės neliečiamybės
JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį išklausys argumentus dėl to, ar buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turėtų būti atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kuriuos padarė eidamas &...
-
Smurto apimtame Haityje prisaikdinta laikinoji taryba
Krizės apimtame Haityje ketvirtadienį prisaikdinta ilgai laukta laikinoji taryba, valdysianti šalį pereinamuoju laikotarpiu, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas oficialus asmuo. ...
-
Niujorko teismas panaikino nuosprendį H. Weinsteinui dėl išžaginimo
Niujorko apeliacinis teismas panaikino buvusiam Holivudo prodiuseriui Harvey Weinsteinui 2020 m. paskelbtą nuosprendį dėl išžaginimo ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo. ...
-
Taivanas pareiškė padėką JAV už naujausią jam suteikta pagalbą3
Taivano ministrų kabineto atstovas spaudai Lin Tze-luen pareiškė padėką JAV vyriausybei už abejų partijų paramą jo šaliai bei pastangas užtikrinti taiką ir stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, pranešė radijo stotis &...
-
Vokietijos pasiuntinė iškviesta dėl 4 vokiečių, įtariamų šnipinėjus Kinijai1
Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo. ...
-
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. ...
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...