Lenkija protestuoja prieš antrą „Nord Stream“ dujotiekį Baltijos jūroje

Lenkija nori, kad Europos Sąjunga uždraustų antrojo dujotiekio kuriu Rusijos gamtinės dujos tekėtų į Vokietiją, tiesimą Baltijos jūros dugnu, nes tai pakerta Bendrijos strateginius interesus ir pažeidžia konkurencijos taisykles.

Planai tiesti dujotiekį „Nord Stream-2“ turi „gerokai platesnę reikšmę negu vien energetikos, nes mūsiškiame Europos regione prekyba dujomis turi strateginių padarinių“, – taip, anot Lenkijos naujienų agentūros PAP, sakė naujosios Lenkijos vyriausybės konservatyvusis Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis (Konradas Šymanskis).

Pajamos iš naujojo dujotiekio nusėstų Rusijos valstybės ižde ir būtų išleistos ginklams, perspėjo K.Szymanskis.

Jis taip pat nurodė,kad Rusijos monopolija dujų tiekimo Europos Sąjungai rinkoje pažeistų Bendrijos konkurencijos taisykles.

„Mes tikimės, kad Europos Komisija laikysis savo įsipareigojimų šiuo reikalu“, – pridūrė K.Szymanskis.

Anksčiau šį mėnesį ir Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas smerkė planus tiesti antrąjį dujotiekį Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, sakydamas, kad dėl šio projekto Ukraina negaus 2 mlrd. JAV dolerių (1,8 mlrd. eurų) per metus pajamų.

„Nord Stream 2“ projektas, kurį įgyvendina Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, Anglijos ir Olandijos „Shell“, Vokietijos E.ON ir Austrijos OMV, neigiamai paveiks ir kaimyninės Lenkijos bei Slovakijos biudžetus, nes šios šalys uždirbdavo iš dujų tranzito anksčiau iš Rusijos nutiestais vamzdynais, sakė A.Jaceniukas spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais Rygoje.

„Dėl to Slovakija neteks 0,8 mlrd. dolerių, o Lenkija – 0,3 mlrd. dolerių pajamų, ir tai netgi atims iš ES tikrąją energetinę nepriklausomybę“, – pridūrė jis.

„Prašome Europos Komisiją ... rimtai apsvarstyti šį klausimą, kad Rusijai nebūtų leista sukurti pažeidžiamą vietą ir kontroliuoti Europos Sąjungos energetikos rinką“, – sakė A.Jaceniukas, pabrėždamas, kad minimas projektas yra „veikiau politinis negu ekonominis“.

A.Jaceniuko išsakytiems nuogąstavimais pritarė Baltijos šalių lyderiai, ypač Estijos premjeras Taavi Roivas (Tavis Reivas), kuris reiškė abejones, ar planuojamas dujotiekis atitinka ES taisykles.

„Tikiu, kad (Europos) Komisija labai rimtai apsvarstys šį klausimą“, – sakė jis.

Birželį „Gazprom“ susitarė su savo partneriais Vakarų Europoje nutiesti naują dujų vamzdyną į Vokietiją, aplenkiantį konflikto krečiamą Ukrainą, taip pat ES narę Lenkiją.

Nauju vamzdynu būtų galima per metus perpumpuoti 55 mlrd. kubinių metrų dujų; jis dvigubai padidintų jau veikiančio pirmojo „Nord Stream“ dujotiekio, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, pralaidumą.

Tačiau nebuvo pateikta jokių terminų, kada bus įgyvendintas projektas, kuris padidintų Vokietijos vaidmenį paskirstant Rusijos tiekiamas dujas Vakarų Europoje.