- Larsas Christensenas, „Danske" vyr. analitikas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama. „Danske“ banko ekonomistai tikisi, jog Europos centrinis bankas artimiausiu metu imsis ilgalaikių likvidumo užtikrinimo priemonių, tačiau mažinti palūkanų normas neužteks.
Sprendžiasi visos ES likimas
Ispanijos ir Europos centrinio banko (ECB) susitarimo rinkos laukė, tačiau tai atnešė tik trumpalaikį palengvėjimą. Visas dėmesys kol kas bus sutelktas į Graikijos pakartotinius parlamento rinkimus, kurie vyks sekmadienį.
ECB kol kas iniciatyvos nerodo. Regis, taip pat laukia rinkimų Graikijoje baigties, tačiau pamiršta, kad sprendžiasi ne tik Graikijos, o visos Europos Sąjungos bei jos bendros valiutos likimas. ECB sprendimai ekonomistus nuvylė – jau 2008 m. palūkanų normos buvo aukštos, praėjusių metų pradžioje jos buvo didintos dar du kartus. Norisi tikėti, kad ECB jau pasimokė iš padarytų klaidų.
Veiksmų reikia šiandien
Ispanija yra viena didžiausių Europos šalių, tad jos žlugimas neigiamai paveiktų visos Europos Sąjungos bei euro ateitį. Laukti negalima – ryžtingai reikia elgtis jau šiandien.
Padidėjus nestabilumui, rinkos dalyviai sutelkė dėmesį į Ispanijos ir Kinijos augimo lėtėjimą. Pastaroji rūpesčių kelia kur kas mažiau, tačiau Ispanijos situacija sudėtingesnė. Norisi tikėti, kad tai, kas blogiausia, jau nutiko Graikijoje ir nebepasikartos. Kaip atskira šalis Graikija nėra svarbi, tačiau svarbu, kokį poveikį ji turės kitoms šalims. Netyla klausimas, jei šalis paliks euro zoną, ar ir kitos paseks jos pavyzdžiu. Dabartinė situacija – kur kas didesnių Europos problemų simptomas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Ispanijoje susidariusi situacija nėra vien Graikijos, o greičiau visos Europos ekonomikos pasekmė. Ispanijos atstovai tvirtina, jog šalies padėtis jokiu būdu negali būti lyginama su Graikijos. Vis dėlto, jei artimiausiu metu nebus imtasi aktyvių veiksmų, Graikijos likimas ištiks ne tik Ispaniją – į eilę rikiuosis ir kitos šalys.
Recesija jaučiama ir Portugalijoje, Italijoje, Airijoje, net kai kuriose šiaurinėse šalyse. Pavyzdžiui, Suomijos ekonomika šiuo metu taip pat sparčiai lėtėja, nors ši šalis neturi nieko bendra su Graikija ar Ispanija. Tai gali būti ženklas, kad Europa artėja prie dar vienos recesijos.
Pinigų politika neišnaudota
Praėjusiais metais Europos centrinis bankas (ECB) padarė nemažai klaidų. Pirmiausia, nusprendė mažinti pinigų kiekį, todėl jų pasiūla šiuo metu yra labai žema. Du kartus sumažintos palūkanų normos rudenį sukėlė krizę, o kai situacija pradėjo gerėti, įvyko tas pats – Europa vėl atsidūrė keblioje padėtyje.
Dažnai manoma, kad ekonomikos lygis krenta ir valstybių deficitas didėja, jei vykdoma prasta fiskalinė politika. ECB iki šiol pinigų politiką naudojo politiniais tikslais ir vertė vyriausybes laikytis fiskalinės drausmės. Tačiau esant biudžeto deficitui, valstybės pinigų naudoti negali, nes paprasčiausiai jų neturi. Centriniai bankai pinigų turi, gali jų paskolinti ir taip padidinti pasiūlą.
Fiskalinė politika ekonomikos lygio augimo nepaskatins, nes tai gali padaryti tik pinigų politika. Fiskalinės politikos lengvinti nereikia – šalys negali išleisti daugiau pinigų nei turi. Augimą galima didinti keičiant pinigų politiką. Didžiausia ECB klaida buvo pinigų politikos politizavimas. Europos ekonomika atsistatys ir stabilizuosis tik tada, kai pinigų politika taps laisvesnė.
Nė viena šalis neapsaugota
Nėra koreliacijos tarp valstybių, kurių biudžetų deficitai didėja ir tų, kurių ekonomikos auga. Švedija ir Lenkija išnaudojo monetarinės politikos priemones, kad paskatintų augimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tose šalyse kur kas stabilesni ir valstybių finansai.
Tačiau net ir sparčiai augusios šalys dabar negali būti garantuotos dėl savo stabilumo. Švedija, Suomija, net ir Vokietija negali būti atsparios, kai visa Europa kenčia dėl griežtos pinigų politikos. Tai ženklas, kad dabartinė situacija yra daug rimtesnė nei tik Ispanijos ar Graikijos problemos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai1
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais2
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...