L.Christensenas: Ispanijos padėtis yra visų euro zonos bėdų pasekmė

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama. „Danske“ banko ekonomistai tikisi, jog Europos centrinis bankas artimiausiu metu imsis ilgalaikių likvidumo užtikrinimo priemonių, tačiau mažinti palūkanų normas neužteks.

Sprendžiasi visos ES likimas

Ispanijos ir Europos centrinio banko (ECB) susitarimo rinkos laukė, tačiau tai atnešė tik trumpalaikį palengvėjimą. Visas dėmesys kol kas bus sutelktas į Graikijos pakartotinius parlamento rinkimus, kurie vyks sekmadienį.

ECB kol kas iniciatyvos nerodo. Regis, taip pat laukia rinkimų Graikijoje baigties, tačiau pamiršta, kad sprendžiasi ne tik Graikijos, o visos Europos Sąjungos bei jos bendros valiutos likimas. ECB sprendimai ekonomistus nuvylė – jau 2008 m. palūkanų normos buvo aukštos, praėjusių metų pradžioje jos buvo didintos dar du kartus. Norisi tikėti, kad ECB jau pasimokė iš padarytų klaidų.

Veiksmų reikia šiandien

Ispanija yra viena didžiausių Europos šalių, tad jos žlugimas neigiamai paveiktų visos Europos Sąjungos bei euro ateitį. Laukti negalima – ryžtingai reikia elgtis jau šiandien.

Padidėjus nestabilumui, rinkos dalyviai sutelkė dėmesį į Ispanijos ir Kinijos augimo lėtėjimą. Pastaroji rūpesčių kelia kur kas mažiau, tačiau Ispanijos situacija sudėtingesnė. Norisi tikėti, kad tai, kas blogiausia, jau nutiko Graikijoje ir nebepasikartos. Kaip atskira šalis Graikija nėra svarbi, tačiau svarbu, kokį poveikį ji turės kitoms šalims. Netyla klausimas, jei šalis paliks euro zoną, ar ir kitos paseks jos pavyzdžiu. Dabartinė situacija – kur kas didesnių Europos problemų simptomas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Ispanijoje susidariusi situacija nėra vien Graikijos, o greičiau visos Europos ekonomikos pasekmė. Ispanijos atstovai tvirtina, jog šalies padėtis jokiu būdu negali būti lyginama su Graikijos. Vis dėlto, jei artimiausiu metu nebus imtasi aktyvių veiksmų, Graikijos likimas ištiks ne tik Ispaniją – į eilę rikiuosis ir kitos šalys.

Recesija jaučiama ir Portugalijoje, Italijoje, Airijoje, net kai kuriose šiaurinėse šalyse. Pavyzdžiui, Suomijos ekonomika šiuo metu taip pat sparčiai lėtėja, nors ši šalis neturi nieko bendra su Graikija ar Ispanija. Tai gali būti ženklas, kad Europa artėja prie dar vienos recesijos.

Pinigų politika neišnaudota

Praėjusiais metais Europos centrinis bankas (ECB) padarė nemažai klaidų. Pirmiausia, nusprendė mažinti pinigų kiekį, todėl jų pasiūla šiuo metu yra labai žema. Du kartus sumažintos palūkanų normos rudenį sukėlė krizę, o kai situacija pradėjo gerėti, įvyko tas pats – Europa vėl atsidūrė keblioje padėtyje.

Dažnai manoma, kad ekonomikos lygis krenta ir valstybių deficitas didėja, jei vykdoma prasta fiskalinė politika. ECB iki šiol pinigų politiką naudojo politiniais tikslais ir vertė vyriausybes laikytis fiskalinės drausmės. Tačiau esant biudžeto deficitui, valstybės pinigų naudoti negali, nes paprasčiausiai jų neturi. Centriniai bankai pinigų turi, gali jų paskolinti ir taip padidinti pasiūlą.

Fiskalinė politika ekonomikos lygio augimo nepaskatins, nes tai gali padaryti tik pinigų politika. Fiskalinės politikos lengvinti nereikia – šalys negali išleisti daugiau pinigų nei turi. Augimą galima didinti keičiant pinigų politiką. Didžiausia ECB klaida buvo pinigų politikos politizavimas. Europos ekonomika atsistatys ir stabilizuosis tik tada, kai pinigų politika taps laisvesnė.

Nė viena šalis neapsaugota

Nėra koreliacijos tarp valstybių, kurių biudžetų deficitai didėja ir tų, kurių ekonomikos auga. Švedija ir Lenkija išnaudojo monetarinės politikos priemones, kad paskatintų augimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tose šalyse kur kas stabilesni ir valstybių finansai.

Tačiau net ir sparčiai augusios šalys dabar negali būti garantuotos dėl savo stabilumo. Švedija, Suomija, net ir Vokietija negali būti atsparios, kai visa Europa kenčia dėl griežtos pinigų politikos. Tai ženklas, kad dabartinė situacija yra daug rimtesnė nei tik Ispanijos ar Graikijos problemos.