Latvijos Seimas naujuoju šalies prezidentu išrinko R. Vėjuonį

Latvijos Seimas trečiadienį vakare naujuoju šalies prezidentu išrinko gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą nesisklaidant nerimui dėl saugumo, kurstomo įtampos santykiuose su kaimynine Rusija, iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Kaip nurodoma, penktąjį ir paskutinį neeilinio plenarinio posėdžio balsavimą jis laimėjo 55 balsais prieš 42. Vienas šio turo balsalapis buvo pripažintas sugadintu.

Kreipdamasis į Seimą po išrinkimo naujuoju šalies lyderiu, R.Vėjuonis pareiškė sieksiąs, kad visi – Latvijos tauta, politinės partijos, vyriausybė ir parlamentas – taptų viena komanda.

R.Vėjuonis padėkojo savo šeimai už paramą ir pridūrė, jog tai yra labai jaudinantis momentas.

Išrinktasis prezidentas, akcentuojantis savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje, sakė, kad eidamas šalies vadovo pareigas jis taip pat sieks skatinti regionų plėtrą ir valstybės gerovę.

„Padarysiu, ką galiu, kad tęsčiau savo darbą gerinti Latvijos saugumą ir apskritai skatinti šalies gerovę“, - po slapto balsavimo sakė R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai.

„Nesusilpnins vyriausybės“

Latvija dėmesį nacionaliniam saugumui sustiprino po to, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

„Jaučiamas didžiulis nerimas dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijos požiūrio į tarptautinę teisę“, - anksčiau šią savaitę sakė buvusi šalies vadovė Vaira Vykė-Freiberga, kuri prezidento poste dirbo 1999-2007 metais.

„Manau, kad ir kas būtų išrinktas prezidentu, jam derėtų skirti dėmesį mūsų saugumui“, - pridūrė ji.

Dabartinė šalies vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma pareiškė esanti „labai patenkinta“, kad R.Vėjuonis buvo išrinktas šalies vadovu.

„Tai tikrai nesusilpnins vyriausybės“, - pridūrė ministrė pirmininkė.

R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, prieš rinkimus akcentavo savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje.

1966 metais Rusijos Pskovo srityje gimęs išrinktasis Latvijos vadovas keliose ankstesnėse vyriausybėse buvo aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministras.

Latvijos universiteto Biologijos fakultete įgijęs biologijos magistro laipsnį, jis kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys.

R.Vėjuonis, kuriam paramą reiškė didžiausia valdančiosios koalicijos narė - centro dešinioji „Vienybė“, Seime dirbo dvi kadencijas.

Kadenciją baigiantis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis išreiškė pasitenkinimą, kad Seimui naują šalies vadovą pavyko išrinkti per vieną dieną, pranešė jo atstovė spaudai Lyga Krapаnė.
Atstovė nurodė, kad A.Bėrzinis paskambino telefonu išrinktajam prezidentui Raimondui Vėjuoniui ir pasveikino jį su išrinkimu.

„Prezidentas palinkėjo Vėjuoniui daug ištvermės, nes iš savo patirties žino, kad einant šias pareigas jos reikia labai daug“, – pridūrė L.Krapаnė.

Pats A.Bėrzinis, kuris prezidentu tapo 2011-aisiais, šįsyk nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Penki balsavimai

Penkių balsavimų maratone, kuris Seime prasidėjo ankstų rytą, be R.Vėjuonio, dalyvavo dar trys kandidatai - 59 metų Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, 73 metų Seimo veteranas Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ ir 43 metų buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas Martinis Buondaras, iškeltas opozicinio Latvijos regionų susivienijimo.

Per pirmąjį prezidento rinkimų turą nė vienam iš keturių kandidatų nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso.

Po antrojo balsavimo iš rinkimų kovos turėjo pasitraukti M.Buondaras, kuris surinko mažiausiai balsų - tik septynis.

Trečiasis balsavimas buvo nesėkmingas S.Dolgopolovui, kuris į kitą turą nepateko surinkęs 23 balsus, o po ketvirtojo balsavimo iš kovos pasitraukė ir E.Levitas, sulaukęs 26 Seimo narių paramos.

R.Vėjuonis, kuris penktajame balsavime dalyvavo vienas, per pirmąjį ir antrąjį turus užsitikrino po 34 balsus, per trečiąjį gavo vienu balsu daugiau - 35, o per ketvirtąjį balsavimą jį parėmė 46 deputatai.

100 vietų Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.

Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą. Latvijos valstybės vadovas renkamas slaptu balsavimu.

Reprezentacinės funkcijos

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Rinkimų išvakarėse R.Vėjuonis pareiškė,kad prezidento funkcijų apribojimas iki reprezentacinės yra klaida, nes tai sumenkina prezidento vaidmenį šalies vidaus politikoje.

Pasak jo, šitaip šalis gali turėti prezidentą, kurio „viešasis įvaizdis neatitinka Latvijos realaus gyvenimo ir politinių procesų“.

„Aš manau, kad prezidentas turėtų turėti tam tikros įtakos ministrų kabineto formavimui. Jis turėtų turėti galimybę atmesti silpno ministro kandidatūrą, nes mums reikia pajėgios vyriausybės“, – kalbėjo politikas.

R.Vėjuonis taip pat sakė, kad prezidento galios parlamentinėje demokratijoje nėra tokios didelės kaip prezidentinėje demokratijoje, tačiau jų pakanka, kad galima būtų daryti įtaką politiniams procesams.

„Juodoji dėžė“

Seimo nariams turint galimybę per balsavimą susilaikyti ir esant įvairių užkulisinių susitarimų tikimybei, Latvijoje nuolat girdimi raginimai reformuoti sunkiai prognozuojamų netiesioginių rinkimų sistemą.

„Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę, - sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas. - niekas nežino, kas bus kitas prezidentas. Tai reiškia, kad stebime tai kaip futbolo mačą“.

Naujausia apklausa, kurią atliko viešosios nuomonės tyrimų centras SKDS, parodė, kad didžioji dauguma latvių - net 70 proc. - mano, jog valstybės vadovą turėtų rinkti rinkėjai, o ne įstatymų leidėjai.

Šiais metais vykdytos apklausos metu 43 proc. respondentų nurodė, kad visiškai sutinka su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas rinkėjų, o 27 proc. apklaustųjų sakė, jog yra linkę jai pritarti.

Tuo tarpu 11 proc. apklausos dalyvių buvo linkę nesutikti su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas tiesioginiuose rinkimuose, o 6 proc. respondentų nurodė, jog visiškai tam nepritaria.