Latvijos meteoritas - tik apgaulė (papildyta)

Latvijos šiaurėję esančio miesto Mazsalacos apylinkėse sekmadienį, kaip buvo manoma, nukrito meteoritas. Pasirodo, tai buvo tik reklaminis triukas, kuriuo norėta parodyti, jog pasauliui Latvija įdomi ne tik dėl krizės.

Pirmadienio vakarą mokslininkams neradus meteorito dalelių viena Latvijos telekomunikacijų bendrovė pripažino, kad jos esą reklaminis triukas, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į krizės purtomą valstybę.

Įvykio eiga:

Garsas priminė skrendantį lėktuvą

Vietos žiniasklaidos teigimu, apie galimai nukritusį meteoritą pranešė vietinis gyventojas. Esą jis išgirdo į skrendančio lėktuvo panašų garsą ir tuomet išvydo degantį ir į žemę krentantį objektą.

Valstybinės ugniagesių ir gelbėjimo tarnybos (VUGT) viršininko pavaduotoja Inga Veterė tvirtino, kad pranešimas apie pievoje pastebėtą "ugnį" gautas sekmadienį apie 17 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Padidėjo radiacijos fonas

"Į įvykio vietą atvykę VUGT darbuotojai aptiko apie 20 metrų skersmens ir 5 metrų gylio kraterį", - sakė ji. Anksčiau buvo pranešta, kad duobės gylis galėjo siekti 10 metrų.

"Mes dar ne visiškai įsitikinę, jog tai meteoritas, nes, pasak įvykio liudininkų, kažkas nukrito iš dangaus ir įsiplieskė liepsna. Šiuo metu svarbiau nustatyti, ar yra spinduliuotė", - pabrėžė I.Veterė.

Per šį įvykį žmonės nenukentėjo.

Apie įvykį buvo informuotas Latvijos radiacijos centras, į meteorito nukritimo vietą nusiųsti Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų atstovai atlikti radiacijos matavimų.

Kaip paaiškino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Vidžemės skyriaus vadovas Janis Krastinis, specialistai konstatavo, kad kiek padidėjo radiacijos fonas - tiesa, jis dar atitinka normą.

"Fonas kiek didesnis tik centre, aplink kraterį radiacijos fono ar cheminės taršos nėra, pageidaujantieji gali ateiti ir pažiūrėti", - sakė jis.

Labai aukšta temperatūra

Kas yra šis objektas, šiuo metu negali pasakyti net specialistai - surasti kosminį kūną kol kas nepavyko. Viskas, ką pamatė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, - tai krateris.

"Mes matome kraterį, bet ar yra kas nors dugne, nematyti", - sakė J.Krastinis. - šiuo metu aišku, kad ten buvo labai aukšta temperatūra, išsilydė net smėlis, matyti gelsvų dalelių".

Pasak J.Krastinio, objektas, kaip paprastai nutinka meteoritams, galėjo sudegti, priskriejęs prie Žemės paviršiaus.

Ne kosminis laivas

Rusijos mokslų akademijos Astronomijos instituto darbuotoja Lidija Rychlova savo ruožtu pareiškė, jog tai negalėjo būti palydovas. Anot jos, kosminis aparatas tiesiog neišmuštų tokio didelio kraterio.

"Jeigu oficialiai pranešami duomenys apie kraterio dydį teisingi, tai buvo meteoritas, ne palydovas būtų suiręs atmosferos sluoksniuose", - sakė L.Rychlova, vadovaujanti institute asteroidų pavojingumo skyriui.

Ji taip pat pabrėžė, kad maži kosmoso kūnai astronomų beveik nestebimi, stebimi tik itin dideli asteroidai, kurie gali būti pavojingi Žemei. "Stebėti viską, kas skrieja aplink Žemę, tiesiog neįmanoma, nes kol kas nėra tokios aparatūros", - sakė L.Rychlova.

Neįprastas reiškinys

Pasak kitų ekspertų, jog tokio stambaus meteorito kritimas - neįprastas reiškinys. Nors mūsų planetą nuolat bombarduoja dalelės iš kosmoso, tačiau dauguma jų sudega atmosferoje ir nepasiekia Žemės paviršiaus.

2007 m. Peru netoli Titikakos ežero Peru nukritęs meteoritas išmušė apie 12 metrų skersmens ir 5 metrų gylio kraterį.

Švedijos kosminių tyrimų institute dirbanti meteoritų ekspertė Asta Pellinen-Wannberg sakė, kad nukritęs Latvijoje objektas, sprendžiant pagal duobę, galėjo išmušti ne mažiau nei vieno metro skersmens dangaus kūnas.

Arba taip, arba ne

Klausimas ar tai buvo meteoritas, anot Kopenhagos universiteto geologijos muziejaus lektoriaus Henningo Haacko, dar atviras. Jo teigimu, reikia daugiau informacijos, kad būtų patvirtinta prielaida, jog tai tikrai buvo meteoritas.

Latvijos universiteto Astronomijos instituto specialistas Ilguonijus Vilkas taip pat sakė, kad kai kurie požymiai kelia abejonių, kad nukritęs daiktas - meteoritas: nukritus meteoritui, išmušusiam tokią didelę duobę, turėjo būti girdimas labai stiprus sprogimas.Įtarimų taip pat kelia stiprus blykstelėjimas. Be to, I.Vilko nustebino tas faktas, kad iš duobės, kurią išmušė meteoritas, veržiasi liepsna. Mat, paprastai, meteoritui susidūrus su Žeme įvyksta sprogimas ir aplink pasklinda meteorito dalelės Mokslininkas pažymėjo, kad dabar yra daugiau darbo geologams, o ne astronomams.

Tačiau tuo neabejoja Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro žemės gelmių skyriaus vadovas Uldis Nulle. Jis pats buvo nukritimo vietoje, apžiūrėjo 10 metrų gylio duobę ir vietovę aplink ją. Remdamasis pirminiais stebėjimais, jis pareiškė, jog yra beveik tikras, kad duobę padarė meteoritas, o ne koks nors kitas objektas.

"Šiuo metu galima visiškai aiškiai pasakyti, kad tai - meteoritas. Tai klasikinis meteorito krateris - aplink jį neišmėtyta jokių kitokių dalelių, - sakė mokslininkas. - Manau, uolienos mėginių analizė taip pat parodys, jog tai buvo meteoritas."

 

Pelno šaltinis

Dėl nukritusio meteoritų pasirodė ir kitų nuomonių. Šiaurės Vidžemės biosferos draustinio geologas Dainis Uozuolas mano, jog tai buvo tiesiog pokštas. Pasak mokslininko, duobė yra dirbtinai iškasta.

Agentūrai „LETA” D. Uozuolas teigė, kad duobėje, greičiausiai, buvo sudegintos cheminės medžiagos. Jo nuomone, turbūt kažkas nutarė pajuokauti.

Kad ir kaip būtų, sklypo, kuriame tariamai nukrito meteoritas, savininkei tai tapo pelno šaltiniu. Ji pradėjo imti mokestį iš įvykio vietą norinčių apžiūrėti smalsuolių. Larisa Gerasimova, kuriai priklauso žemės sklypas, agentūrai „LETA” teigė, kad parduoda bilietus po vieną latą (apie 5 litus).

Šiek tiek apie meteoritus

Pirmasis paminėjimas apie meteoritus

Apie meteoritų kritimą ant mūsų planetos žinoma nuo senų senovės. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose apie juos paminėta 644 m prieš Kristų.

Seniausias meteoritas

Dviejų tonų meteoritas buvo aptiktas Kinijoje. Manoma, kad jis nukrito ant Žemės dar prieš 1,9 mlrd. metų.

Didžiausi meteoritai

  • Geležiniai. 1920 m. Namibijoje nukrito 60 t. sveriantis meteoritas. 40 t. sveriantį dangaus kūną rado Gobio dykumoje. 15 t. meteoritas 1963m. nukrito Grenlandijoje.

  • Maišyti.

  • Iš akmens ir geležies meteoritai yra daug mažesni negu geležiniai. Didžiausias toks aptiktas 1805 m. Vokietijoje. Jis sveria 1,5 t.

  • Akmeniniai.

  • Didžiausias meteoritas nukrito ant Žemės 1976 m. kovo 8 d. Kinijoje. Jis sveria 1,77 t.

Meteoritų slėnys

Daugiausiai meteoritų yra Antarktyje. Ekspertų teigimu, ant viršaus ir po ledu yra maždaug 700 tūkst. meteoritų.

Meteoritų lietūs

Stipriausias meteoritų lietus „nulijo“ 1933 m. lapkričio 12-os naktį. Jis truko 10 val. Tada ant Žemės nukrito 240 tūkst. didelių ir mažų meteoritų. .

Kolekcija

Turtingiausia meteoritų kolekcija sukaupta Sankt Peterburgo kalnų muziejaus. Čia eksponuojama daugiau kaip 300 dangaus kūnų. .

Labiausiai neįprastas

1980 m. Jemeno valstybėje nukrito vos 2 kg sveriantis meteoritas. Tokio svorio meteoritų kasmet nukrenta labai daug, bet šis savyje talpino labai daug ir labai įvairių skirtingų medžiagų.

Pavojus

Nors ant Žemės kasmet nukrenta daugybė meteoritų, mokslininkai apskaičiavo, kad tikimybė, jog jis nukris ant žmogaus yra ne labai didelė. Tai gali atsitikti kartą per 180 metus. Į pastatus kas dešimt metų gali pataikyti 8 meteoritai. Užregistruotas tik vienas atvejis, kai meteoritas pataikė į žmogų. 1954 m. Alabamos valstijoje (JAV) miegojusi moteris buvo sužeista nedideliu geležies gabaliuku.


Šiame straipsnyje: meteoritas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių